Susisiekimo ministras Marius Skuodis „Delfi TV“ laidoje „Dienos interviu“ sako, kad norime pasiekti, kad iki 2030 metų kelionių skaičius automobiliais sumažėtų, žmonėms suteikiant alternatyvą.
„Man atrodo, kad visi vieningai sutariame, kad žmogui turėtų būti lengviau nuvykti iš taško A į tašką B. Ne vairuotojui, žmogui, o vairuotojas yra lygiavertis eismo dalyvis ir dabar klausimas, kokiu būdu turėtų vykti eismas. Kaip rodo mūsų tyrimai, vidutiniškai didžiuosiuose miestuose 55 procentai visų kelionių vyksta automobiliu. Vilniuje tas skaičius gali būti ir didesnis. Mes norime pasiekti, kad iki 2030 metų kelionių skaičius automobiliais sumažėtų, žmonėms suteikiant alternatyvą. Pirmiausia, keliaujant viešuoju transportu, dviračiais, kitomis bemotorinėmis priemonėmis ir pėsčiomis“, – laidos pradžioje kalbėjo ministras.
„Tyrimai rodo, kad žmonės naudojasi viešuoju transportu tada, kai tai pavyksta daryti greitai. Greitis yra esminis motyvas ir R. Šimašius galės tai patvirtinti. Mes siūlome išskirti dvi juostas: A ir A plius. A plius juosta galės važiuoti visos transporto priemonės, kurios galėjo važiuoti ir dabar, jeigu Vilniaus ir Kauno savivaldybės taip nuspręs, leisime važiuoti ir motociklams“, – sako ministras.
Gatvelių, kur bus galima važiuoti tik dviračiu, tik daugės
Vilniaus meras Remigijus Šimašius laidoje tikino, kad gatvelių, kur bus galima važiuoti tik dviračiu, tik daugės.
„Kalbant apie taisykles, kurios yra pakeičiamos, dalį jų mes patys iniciavome, su kai kuriais dalykais reikės susipažinti, nes yra niuansų. Bet, tarkime, kad ir ta dviračių gatvė, manęs klausia, kiek tokių gatvių galėtų atsirasti Vilniaus mieste. Jų maždaug dabar turime apie pusantro tūkstančio, ar net šiek tiek daugiau turime, tai man atrodo, kad galbūt apie pusė galėtų tokių ir būti, pirmiausia, Sodininkų netranzitinės gatvės... Jau šiandien yra dalis gatvių ar kiemų zona, kur 20 km/h greitis leidžiamas. Natūralu, kad tokiose gatvelėse ir dviratininkas, ir automobilio vairuotojas turi jaustis saugiai.
Sodininkų gatvelės, kurios yra netranzitinės, tokių gatvelių yra bent pusė Vilniaus mieste. Natūralu, kad visi tokiose gatvelėse turi jaustis saugiai: ir vežimėliu važiuojantis žmogus, ir į gatvę išėjęs pažaisti vaikas, ir dvirayininkas, ir automobilio vairuotojas. Taip, tokių gatvių gali atsirasti labai daug ir tai nėra šiaip sau, kad padarytume kažkam gyvenimą mažiau patogų, tai daroma tam, kad visi įsitektume mieste sklandžiai judėdami“, – tikina meras.
Tarp svarbiausių siūlomų KET pakeitimų – naujas eismo organizavimo būdas – dviračių gatvė, draudimas statyti automobilius ties išvažiavimais iš kiemų, efektyvesnis specialaus transporto eismo organizavimas, numatyti atskiri šviesoforo signalai maršrutiniam transportui ir kt., keletą kelio ženklų bus siūloma naikinti.
Svarbiausi siūlomi eismo taisyklių pakeitimai įsigaliotų nuo 2022-ųjų birželio, kai kurios nuostatos dar bus derinamos su visuomene, sako susisiekimo ministras Marius Skuodis.
Anot jo, dalis iš keliolikos siūlomų Kelių eismo taisyklių korekcijų, pavyzdžiui, eismo koridoriaus specialiajam transportui įvedimas įsigalios jau nuo sausio, tačiau siūlymais įteisinti vadinamąsias dviračių gatves, draudžiamuosius ženklus elektriniams paspirtukams ir kiti daugiau prisitaikymo reikalaujantys pakeitimai taptų aktualūs tik nuo kitos vasaros.
„Kas susiję su naujais ženklais ar kelio ženklinimu, įsigaliojimai numatyti nuo kitų metų birželio 1 dienos. Aišku, Vyriausybė galutinį sprendimą rytoj tars. Kiti pakeitimai, pavyzdžiui, avarinio koridoriaus, jei neklystu, ir paprastesni, kuriems nereikia didelių pokyčių, įsigalios nuo sausio 1 dienos“, – antradienį žurnalistams sakė M. Skuodis.
Ministras pabrėžė, kad bus įsiklausoma ir į visuomenės pastabas.
„Visi išaiškinimai bus šiek tiek vėliau, iš pradžių sutariame dėl paties principo, ir tada – dėl visų detalių: kaip užtikrinsime kontrolę, ir panašiai“, – sakė jis.
Tarp svarbesnių ministerijos siūlomų pakeitimų – įvedamas naujas ženklas, draudžiantis elektrinių paspirtukų eismą, draudimai statyti automobilius ties gatvių sankirtomis su kiemais, elektromobilių krovimo laiko apribojimai, taip pat viešojo transporto eismo reguliavimo naujovės.
Numatoma, kad atsirastų dvi atskiros A ir A+ juostos, pirmoji būtų skirta tik viešajam transportui, čia būtų galima įrengti ir atskirus šviesoforo signalus, kurie leistų anksčiau pajudėti autobusams ar troleibusams ir pagreitinti susisiekimą jais.
Tuo metu A+ juosta galėtų važiuoti dviračiai, mopedai, lengvųjų keturračių vairuotojai, taip pat automobiliai, skirti neįgaliesiems. Kai kuriais atvejais, jei juostoje būtų horizontalus ženklinimas, važiuoti būti leidžiama ir taksi automobiliams, elektromobiliams, motociklams, automobiliams su keturiais ar daugiau keleivių (4+).
Ministerija siūlo atsisakyti ligšiolinio reguliavimo, kai specialiųjų tarnybų automobilius su švyturėliais vairuotojai turi praleisti rikiuodamiesi į dešinį kelkraštį – šiuo atveju būtų įteisinamas vadinamasis avarinis koridorius, kai transporto priemonės traukiasi ir į dešinę, ir į kairę pusę, priklausomai nuo eismo juostos. Tikimasi, kad tai leis greičiau suteikti pagalbą nukentėjusiesiems ar reaguoti į kitus įvykius.
Elektromobilių krovimo vietose bus keičiamas ženklinimas, taip pat atsiras nuostata, kad vairuotojas privalo patraukti pakrautą automobilį iš jiems skirtos stovėjimo vietos, kai šis jau yra visiškai įkrautas. Kaip konkrečiai tai bus reguliuojama, ministerija dar žada patikslinti vėliau.
