– Pradžia – skolintu transportu, o dabar – šimtai darbuotojų ir stulbinantis pelnas. Kur yra jūsų sėkmės paslaptis? Ir ar apskritai žodis „sėkmė“ vartotinas verslo kontekste, o gal greičiau sunkus, juodas darbas?
– Verslui reikia kelių dalykų – aiškaus konkurencinio pranašumo, pagarbos klientams ir daug juodo darbo. Manau, mūsų sėkmės istoriją ir lėmė tai, kad turėjome visus tris. Verslą pradėjau pats vienas – 2008-aisias dirbau IT srityje, ir man buvo smalsu išbandyti naujus dalykus. Buvo įdomu sukurti interneto parduotuvę ir pabandyti pardavinėti prekes, kuriomis niekas internetu neprekiavo. Baldai kaip tik ir buvo viena tokių sričių: prieš keliolika metų jų įsigyti buvo galima arba nuvykus tiesiai į parduotuvę, arba užsisakius iš gamintojo.
Nusprendžiau išbandyti, ar pavyks jais prekiauti elektroninėje erdvėje. Sukūriau interneto parduotuvę, tada ėmiausi ieškoti tiekėjų. Pirmieji buvo Lenkijoje, pamenu, jie neturėjo net prekių katalogo elektronine forma – teko pačiam ieškoti baldų nuotraukų ir bandyti skaitmenizuoti tas prekes. Na, o gavęs užsakymą Lietuvoje, pats vykdavau į Lenkiją atsiimti baldų.
Pirmus porą metų ten važinėjau nuolat, suskaičiavau, kad sukoriau bene 100 kelionių pirmyn ir atgal. Na, o kalbant apie pagarbą klientams – pirmasis kolega, kuris prisijungė po gerų trijų mėnesių, buvo anaiptol ne vairuotojas ar krovikas. Tai buvo klientų aptarnavimo specialistas – norėjau, kad pirkėjai gautų kuo išsamesnę informaciją ir bet kada galėtų sužinoti apie užsakymo eigą.
Tikiu, kad nuoširdus elgesys su klientu yra svarbiausias kelias į sėkmę. Beje, šios taisyklės laikomės iki šiol. Pavyzdžiui, pristatome baldus nemokamai, leidžiame mokėti tik atsiimant užsakymą, leidžiame sugrąžinti prekę ir atgauti pinigus per 12 mėnesių. Ir matau, kad klientai tai vertina. Galiausiai – kuriant verslą labai svarbus yra visos komandos darbas. Džiaugiuosi, kad mūsų darbuotojai nebijo eksperimentuoti ir klysti; kol iš klaidų sugebame mokytis, tol judame pirmyn.
– Papasakokite apie savo verslo kelią: augimas, plėtra, pelnas – gražioji pusė, bet galbūt per visus metus teko susidurti ir su krizėmis? Kaip pavyko iš jų išbristi? Ar padėjo išankstinis akylas pasiruošimas galimoms krizėms, ar visgi greita, tinkama reakcija joms jau įvykus?
– Pradėjau verslą 2008 metais, finansinės krizės metu, todėl visada planavome būsimas krizes ir dėliojome galimus scenarijus. Žinoma, didžioji dalis tų krizių neįvyko. Suprantu, kad pasiruošimas galimoms krizėms ir kartais perdėtas atsargumas visada lėtina įmonės augimą, tačiau leidžia ramiau miegoti – visada žinai, kad gali įvykdyti visus savo įsipareigojimus. Pastarieji, beje, daugiausiai yra moraliniai – darbuotojams ir partneriams. Verslą sugebėjome įsukti nesiskolinę pinigų iš išorės.
– COVID-19 pandemija smogė verslams negailėdama, o štai „Furniture1“ pernai sugebėjo auginti pelnus. Kaip galvojate, kodėl įvyko toks progresas metu, kai galima tikėtis nuopuolio? Kaip išeiti laimėtoju iš situacijos, kurioje dauguma pralaimi?
– Labiausiai rezultatą, matyt, lėmė mūsų požiūris į krizę ir į savo įsipareigojimus. 2020-ųjų kovą, kai daugybė verslų stabdė mokėjimus ir atsisakinėjo savo įsipareigojimų, pasistengėme įrodyti partneriams, kad jie gali mumis pasitikėti. Visiems pranešėme, kad ne tik laikysimės visų įsipareigojimų, bet ir pasiūlėme padėti – pavyzdžiui: mokėti į priekį ir pan. – tam buvome paruošę rezervą besiruošdami finansinei krizei. Taip pat ir su darbuotojais – pasakėme jiems, jog mūsų prioritetas – kad nenukentėtų žmonės.
Neaiškumas rinkoje truko neilgai ir po poros savaičių apyvartos vėl pradėjo augti, tačiau tiek partneriai, tiek komanda suprato, kad bet kokiomis aplinkybėmis laikomės savo žodžio. Tuo pat metu buvo verslų, kurie paskubėjo atleisti darbuotojus, o vėliau nebegalėjo rasti žmonių. Manau, toks pasitikėjimas yra ypač svarbus – juolab kad užsitarnauti jį gali tik konkrečiais darbais, o ne pažadais. Na, ir kartu paaiškėjo, kad pandemijos metu elektroninė prekyba tik augo – mums tai irgi padėjo kilti aukštyn, juolab, kaip sakiau, turėjome tiek partnerių, tiek darbuotojų pasitikėjimą bei palaikymą.
– Rugsėjo 14 d. startavo „Swedbank“ organizuojama „Kiekvienas gali“ smulkaus verslo akademija, kurioje būsite vienas mentorių. Kodėl Jūsų nuomone tokie ir panašūs projektai svarbūs? Kokią pagrindinę žinutę kaip mentorius norėtumėte perduoti verslo bendruomenės atstovams, kuriems Jūsų nuomonė yra svarbi?
– Tikiu, kad esminis skirtumas tarp mažo ir didelio verslo yra anaiptol ne pinigų kiekis ar investicijų dydis, kaip kad priimta galvoti, o žinios ir patirtis – tai, kas vadinama „know-how“. Todėl dalijimasis žiniomis ir patirtimi yra didžiausia vertė, kurią galima suteikti pradedantiems verslams. Lygiai taip pat ir mes stengiamės mokytis iš didelių globalių verslų.
– Vieni sako, kad jei ruošiesi krizei – ji ir ateis, kiti tuo tarpu ragina roges ruošti dar vasarą ir visada turėti „krizinę pagalvę“. Kurios logikos šalininkas esate Jūs?
– Tikiu, kad visada reikia turėti krizinę pagalvę. Tiek finansinę – tiek nematerialią, tokią kaip klientų, partnerių ir darbuotojų pasitikėjimas.
– Pabaigai, trys auksinės taisyklės „ramiaisiais laikais“ ir trys taisyklės, ištikus krizei?
– Visais laikais, tiek krizės, tiek ramybės, svarbiausia yra laikytis savo žodžių ir įsipareigojimų, veikti skaidriai bei likti ištikimiems savo vertybėms.
„Kiekvienas gali“ smulkiojo verslo akademija pradės veikti su programa, kurioje 10 smulkiųjų verslų atstovų turės galimybę savo iššūkius spręsti, remdamiesi Kanadoje sukurta ir ten net Vyriausybės remiama verslo skatinimo metodologija. Taip pat visos programos metu šalia dalyvių bus jiems priskirti mentoriai – sėkmingai veikiančių verslų atstovai, kurie dalysis savo praktine patirtimi, įžvalgomis ir atradimais verslo augimo kelyje. Jų pranešimus galės stebėti ir „Delfi“ skaitytojai.
Registracija vyksta ČIA.