Protrūkiai užvers mokyklas ir nutrauks užsiėmimus. Pasiskiepijusiems slaugos namų gyventojams iškils naujos infekcijų grėsmės. Ligoninėms persipildžius, darbuotojams vėl gali atsirasti kliūčių grįžti į biurus.
Prieš pasibaigiant pandemijai, kone visi bus persirgę arba pasiskiepiję, vieningai sutaria ekspertai. Galbūt – ir persirgę, ir pasiskiepiję. Grupelė nelaimėlių virusu užsikrės daugiau nei kartą. Vieną kitą vejančios viruso perdavimo bangos ir atsirandančios naujos atmainos bei pastangos paskiepyti visus planetos gyventojus nenutrūks, kol koronavirusas visų mūsų vienaip ar kitaip neužkabins.
„Aš manau, kad protrūkiai tęsis visame pasaulyje, – sako Michaelas Osterholmas, Mineapolyje įsikūrusio Minesotos universiteto Infekcinių ligų tyrimų ir politikos centro direktorius ir JAV prezidento Joe Bideno patarėjas. „Vėliau jie baigsis, galimai gana staigiai, – sakė jis. – Ir tada, manyčiau, galime labai lengvai sulaukti dar vieno protrūkio šių metų rudenį ir žiemą.“
Dabar, kai milijardai žmonių vis dar nėra pasiskiepiję ir tėra nedidelė tikimybė, kad virusas išsikvėps, ateinančiais mėnesiais, ekonomikoms skubant atsiverti, galime sulaukti daugiau protrūkių mokyklose, viešajame transporte ir darbo vietose. Net jeigu vakcinacijos lygis pakils, visada bus virusui pažeidžiamų žmonių: naujagimių, žmonių, kurie negali ar nenori skiepytis, ir tų, kurie yra pasiskiepiję, bet kenčia nuo proveržio infekcijų, jų apsaugos nuo viruso lygiui silpstant.
Artimiausi mėnesiai bus nelengvi. Vienas iš pagrindinių pavojų yra tas, kad susiformuos vakcinoms atspari atmaina, nors tai toli gražu ne vienintelė gresianti rizika. Ateinančiais mėnesiais naujienų agentūra „Bloomberg“ stebės ilgalaikį pandemijos poveikį ekonomikoms ir rinkoms, farmacijos pramonei, kelionių ir kitiems sektoriams.
„Mes matysime šuolius ir kryčius, bent jau artimiausius keletą metų, vakcinacijai plečiantis. Vakcinacija padės. Bet svarbiausias klausimas bus: kokio masto bus tie šuoliai ir kryčiai, atsižvelgiant į atstumą tarp jų? – svarstė M. Osterholmas. – Mes nežinome. Bet galiu jums pasakyti tik tiek: tai koronaviruso miško gaisras, kuris neužges, kol ugnis nesuseks visų pažeidžiamų medžių, tai yra žmonių.“
COVID lyginimas su kitomis pandemijomis
Penkios išsamiai aprašytos gripo pandemijos per pastaruosius 130 metų galėtų būti orientyru, leidžiančiu nuspėti, kaip rutuliosis COVID-19, teigia Lone Simonsen, epidemiologė ir Roskildės universiteto visuomenės sveikatos mokslų profesorė. Ji yra tokių protrūkių pakilimų ir kritimų ekspertė.
Nors ilgiausias infekcijos protrūkis pasaulyje truko penkerius metus, paprastai tokias pandemijas sudaro dvi–keturios užkrato bangos per vidutiniškai dvejus ar trejus metus, sakė ji. COVID-19 jau dabar formuojasi kaip viena iš sunkiausių pandemijų, nes antri jos metai baigiasi pasaulį purtant trečiajai bangai, o jos pabaigos nematyti.
Gali būti, kad virusas, žinomas kaip SARS-CoV-2, nesivystys tuo pačiu keliu, kokiu rutuliojosi ankstesnės pandemijos. Juk pagaliau jis yra kitoks, naujas ir galimai labiau užkrečiamas patogenas. Be to, jau nusinešęs per 4,6 mln. žmonių gyvybių viso pasaulio mastu, jis dar yra daugiau nei dukart mirtinesnis nei bet koks protrūkis nuo 1918 metų ispaniškojo gripo laikų.
Nepaisant nuožmių pirminių bangų ir gana aukšto vakcinacijos lygio, šalyse, įskaitant Jungtines Valstijas, Jungtinę Karalystę, Rusiją ir Izraelį, fiksuojamas rekordinis atvejų skaičius. Vakcinacija padeda sumažinti sunkių atvejų ir mirčių rodiklį, bet augantis užsikrėtimų mastas rodo, kad virusas pasiekia jaunus žmones ir tuos, kurie vis dar nepasiskiepiję, ir dėl to daugėja sunkios ligos formų tose grupėse.
Šalis, kuriose vakcinacijos mastas vangus, – pavyzdžiui, Malaizija, Meksika, Iranas ir Australija, – vis dar išgyvena didžiausius viruso protrūkius, pakurstytus itin užkrečiamos delta atmainos. Virusui vis dar plintant nekontroliuojamai dideliuose planetos plotuose, gali lengvai atsirasti dar viena kuri nors nauja atmaina.
Istorija rodo, kad visuotinai paplitęs įsitikinimas, esą ilgainiui virusai automatiškai nuslopsta, yra neteisingas, tvirtina L. Simonsen. Nors naujos mutacijos ne visada esti piktesnės už savo pirmtakes, „pandemijos iš tiesų gali tapti mirtinesnės per pandeminį laikotarpį, nes virusas prisitaiko prie savo naujojo šeimininko“, sakė ji.
Ankstyvuoju COVID etapu buvo svaraus pagrindo tikėtis, kad vakcinos užtikrins ilgalaikę apsaugą, panašiai kaip vaikų skiepai, užkertantys kelią tokioms ligoms kaip poliomielitas.
Koronavirusai turi „koregavimo“ mechanizmą, užfiksuojantį „įgimtas“ klaidas, kurių kyla virusui dauginantis, ir tai sumažina atmainų atsiradimo tikimybę, kai virusas perduodamas nuo žmogaus žmogui. Tačiau bendras atvejų skaičius pasaulyje toks didžiulis, jog mutacijos bet kokiu atveju vyksta.
„Kilus pandemijai, mes susiduriame su šia milžiniška infekcijos jėga, – sakė Kanta Subbarao, Melburne įsikūrusio mokslinių tyrimų instituto „Peter Doherty Institute for Infection and Immunity“ PSO informacijos ir mokslinių tyrimų bendradarbiavimo centro direktorė. – Ir tai neutralizuoja viruso gebėjimą koreguoti.“
Dėl šios priežasties COVID-19 galėtų būti panašus į gripą, reikalaujantį reguliarios papildomos vakcinacijos, virusui vystantis.
Kai kurių mokslininkų tvirtinimu, SARS-CoV-2, manoma, taps visiškai atsparus pirmajai vakcinų kartai. Vienas Japonijoje atliktas dar nepublikuotas tyrimas rodo, kad galimai pavojingos delta atmainos mutacijos jau fiksuojamos pasaulinėje duomenų bazėje. Pranešimai apie šiuo metu cirkuliuojančias atmainas, kurios yra atsparios vakcinoms arba kurios lemia didesnį mirtingumo lygį, iki šiol nėra išsamiai tiriami ir tikrinami.
„Tai scenarijus, kuris, tikimės, niekada nevirs tikrove, – sakė L. Simonsen. – O Dieve, mums tektų vėl viską pradėti per naujo.“
Tarp kitų niūresnių ateinančių mėnesių prognozių reiktų paminėti naujo gripo viruso ar kito koronaviruso, perduodamo nuo gyvūnų žmogui, atsiradimą.
„Tol, kol egzistuoja gyvūnų koronaviruso rezervuarai, vis dar yra galimybė, kad ateityje iškils dar vienas zoonozinės kilmės koronavirusas, – sakė K. Subbarao. – Tokia rizika galima, kai vis dar kovojant su vienu užkratu, atsiranda naujas užkratas.“
Kaip pasibaigs COVID-19
Viena, regis, yra aišku: ši pandemija nepasibaigs po šešių mėnesių. Ekspertai iš esmės sutaria, kad dabartinis protrūkis bus pažabotas, kai dauguma žmonių – galbūt 90–95 proc. pasaulinės populiacijos, – įgis imunitetą pasiskiepiję arba persirgę. Svarbiausias veiksnys čia turėtų būti vakcinacija, tvirtina jie.
„Be vakcinacijos, žmogus taps lengvu taikiniu, nes virusas plačiai plis ir užkabins kone kiekvieną šį rudenį ir žiemą“, – sakė L. Simonsen.
Visame pasaulyje sušvirkšta daugiau nei 5,66 mlrd. vakcinų dozių, rodo „Bloomberg“ „Vaccine Tracker“ duomenys. Bet sėkminga vakcinacija kai kuriuose regionuose, tokiuose kaip Europos Sąjunga, Šiaurės Amerika ir Kinija, užmaskuoja kitų nesėkmes. Daugelis Afrikos valstybių vakcinavo mažiau nei 5 proc. savo populiacijos dviem vakcinos dozėmis. Indija – tik apie 26 proc. gyventojų.
Pandemija pasibaigs skirtingu laiku skirtingose vietose, kaip ir ankstesni protrūkiai, sakė Erica Charters, Oksfordo universiteto medicinos istorijos docentė ir epidemijų pabaigos scenarijų projekto koordinatorė. Vyriausybėms teks nuspręsti, kokiu mastu jos nusiteikusios susigyventi su virusu, sakė ji.
Požiūriai šiuo klausimu skiriasi. Nors kai kurios šalys vis dar taikosi pasiekti nulinį COVID atvejų rodiklį, mažai tikėtina, kad pasauliui pavyks visiškai sunaikinti virusą.
Tokios valstybės kaip Danija ir Singapūras, kurios sugebėjo santykinai sukontroliuoti atvejų skaičių, jau juda link popandeminės ateities su mažesniais saugumo ribojimais. Kitos šalys, tokios kaip Jungtinės Valstijos ir Jungtinė Karalystė, atsiveria, nors infekcijų rodikliai artėja prie rekordinio lygio. Tuo tarpu Kinija, Honkongas ir Naujoji Zelandija žada ir toliau energingai siekti viruso eliminavimo vietiniu mastu. Todėl šios šalys greičiausiai bus vienos iš paskutinių vietovių, atsikratysiančių trikdžių, kuriuos sukėlė grumtynės su pandemija.
„Pasitraukimo iš pandemijos procesas nebus vienodas“, – sakė E. Charters. Pandemija yra „biologinis reiškinys, bet kartu ir politinis bei socialinis reiškinys“, „Netgi dabar mūsų požiūriai į tai nesutampa“, –sakė ji.
Pasitraukimas greičiausiai bus netvarkingas ir sukels ilgalaikių padarinių, kurie bus jaučiami dar eilę metų. O iki tol daugeliui iš mūsų reikės pasiruošti dar daug mėnesių gyventi pandemijos gniaužtuose.
„Mes turime į ją žvelgti plačiai atmerktomis akimis ir su dideliu nuolankumu, – sakė M. Osterholmas. – Tie, kurie mano, kad mes atsisveikinsime su pandemija per artimiausias dienas ar kelis mėnesius, smarkiai klysta.“
