Būtent J. Zagurskas sekmadienį Kaune tapo pirmuoju lietuviu, pelniusiu įvartį planetos čempionate. Pirmame kėlinyje 25-erių Kauno „Žalgirio“ klubo atstovas atsidūrė kontratakos smaigalyje ir galingu smūgiu išlygino rezultatą.
Garbė atidaryti pirmenybes buvo patikėta dviem naujokėms, ir tai buvo justi aikštėje: abi komandos žaidė lėtai bei atsargiai. Vis dėlto likus 2 min. iki finalinės sirenos venesueliečiai užbaigė užsitęsusį lietuvių vartų šturmą pergalingu Alfredo Vidalio įvarčiu.
„Manau, buvome verti taško. Nepasirodėme blogesni už varžovus, kontroliavome kamuolį. Aišku, antrame kėlinyje didesnę iniciatyvą turėjo jie, bet pagal šimtaprocentines progas rungtynės buvo apylygės. Deja, šįkart mes padarėme viena klaida daugiau ir pralaimėjome“, – komentavo J. Zagurskas.
A grupėje jo su tautiečiais toliau laukia favoritas Kazachstanas ir Kosta Rika.
Bent vieną mačą Jevgenijaus Ryvkino auklėtiniams privalu laimėti, norint įvykdyti oficialiai Lietuvos futbolo federacijos (LFF) keliamą užduotį – iškopti į atkrintamąsias varžybas.
Tiesa, yra ir kitas neoficialus tikslas – nebūti maišomiems su žemėmis. Mat lietuviai iki šiol niekada nemynė elitinių salės futbolo turnyrų slenksčio ir į šį pasaulio čempionatą pateko tik kaip šeimininkai.
– Kokią taktiką ketinote naudoti čempionato starte ir kaip ją pavyko įgyvendinti? – Delfi paklausė J. Zagursko
– Treneris nuodugniai išanalizavo varžovus, parinko gerą taktiką. Gal tik tikėjomės, kad priešininkai labiau mus spaus nuo pirmų minučių. Bet pirmame kėlinyje jie žaidė atsitraukę. Gal Venesuelai trūko informacijos apie mus, dėl to jie iš pradžių buvo atsargūs, žvalgėsi. O po pertraukos viską sugadino viena kritinė klaida.
– Jūs patys turėjote pakankamai informacijos apie venesueliečius, kurie taip pat pirmą kartą pasirodė planetos pirmenybėse?
– Tikrai taip. Jie žaidė daug kontrolinių rungtynių su labai stipriais oponentais: Portugalija, Uzbekija. Daug analizavome, iš anksto matėme, kad jie gali žaisti dviem skirtingais stiliais: arba atsitraukę, arba spausdami. Buvome gerai pasiruošę.
– Pasaulio čempionatui rengėtės kelerius metus, įskaitant ir papildomus, prisidėjusius dėl pandemijos nukėlus turnyrą. Ar startinis jaudulys pagaliau prasidėjus pirmenybėms buvo didelis?
– Tiesa, kad visus metus labai laukėme šitų rungtynių, paskutines tris dienas net skaičiavome valandas iki starto. Gaila, kad jis nebuvo sėkmingas. Bet varžovai mačo pradžioje mūsų nespaudė, leido įsivažiuoti. Padarai pirmus du ar tris tikslius perdavimus, ir visas jaudulys „susigeria“ į parketą. Pirmi abiejų pagrindinių komandos ketvertų pasirodymai buvo sėkmingi, ir tai leido greitai nusikratyti įtampos. Nemanau, kad pirmą įvartį praleidome dėl startinio jaudulio – veikiau varžovai gerai sužaidė, prasimetė kamuolį krašte pro mūsų žaidėją ir pataikė į patį vartų kampą.
– Jūsų paties pelnytas įvartis taip pat buvo gražus. Koks jausmas tapti pirmuoju savo šalyje, pasižymėjusiu pasaulio čempionate?
– Žinoma, kai įmuši įvartį, jausmas geras. Bet po 40 minučių pasižiūrėjęs į švieslentę supranti, kad jis – nieko vertas.
Dabar turime tris dienas iki kitų rungtynių. Treneriai išanalizuos varžovus ir perteiks mums svarbiausią informaciją, mes ją turėsime „suvirškinti“. Nesvarbu, kad žaisime su Kazachstanu – kaip visuomet stengsimės siekti teigiamo rezultato.
– Nepaisant pralaimėjimo, ar šios rungtynės pridėjo pasitikėjimo savo jėgomis pamačius, jog galite kovoti dėl taškų ir pasaulio čempionate?
– Ruošdamiesi turėjome labai gerą turnyrą Tailande, žaidėme draugišką mačą namuose su uzbekais. Pasimatė, kad visas kolektyvas „sulipo“ ir tikrai gali žaisti. Ir šiandien juk nebuvo taip, kaip kitose rungtynėse tarp rusų ir egiptiečių (9:0 – Delfi). Nors visi galvojo, kad mes čia būsime patrankų mėsa.
Manau, kovojome garbingai, tik padarėme viena klaida daugiau nei varžovai. Bet toks tas futbolas. Kiekvienos rungtynės – naujas puslapis, šį užvertėme, o koks bus kitas – pamatysime.
– Lietuvos rinktinė – viena jauniausių čempionate. Tai – pliusas ar minusas?
– Nežinau, patirties, žinoma, tikrai trūksta. Lietuvos čempionatas nėra elitinis, netenka dažnai žaisti tokiame lygyje. Dėl pandemijos ir draugiškas rungtynes žaidėme ne su visais varžovais, kurių norėjome. Bet man asmeniškai šiandien nepasirodė, kad mes kažkokie labai jau „žali“.
