Šiais metais prie „River Cleanup“ akcijos prisijungė apie 1500 savanorių, kurie tvarkė 33 upes ir upelius. Iniciatyvos koordinatorė Ieva Budraitė pasakoja, jog didžiąją dalį surinktų šiukšlių sudaro padangos, tačiau būta ir staigmenų.
„Vien iš Vilnelės ties Naująja Vilnia pernai ištraukėme 60 padangų. Šiemet iš Cedrono upelio Baltupiuose – 20 padangų. Tačiau esame radę ir labai netikėtų daiktų, pavyzdžiui, baldų, kelio ženklą, televizorių, kompiuterių korpusų, elektrinį paspirtuką, net seifą“, – sako I. Budraitė.
Padangos upėse nėra vienintelė problema. Pastaruoju metu susirūpinta vandens tarša farmacinėmis medžiagomis. Švedijoje paimti Baltijos jūros aplinkos mėginiai atskleidė, kad pavyzdžiui, ešerių tulžyje galima aptikti diklofenako, ibuprofeno ir kitų vaistinių medžiagų.
Akimirkas iš „River Cleanup“ akcijų galima išvysti šią vasarą Vilniuje vykstančio projekto „Septyniolika“ objekte Neries upės pakrantėje. Jungtinių Tautų Darnaus vystymosi tikslus pristatantis projektas čia kviečia atkreipti dėmesį į vandenynų, jūrų ir kitų vandens telkinių švarą, saugoti gyvybę po vandeniu ir skatinti atsakingą laivybą bei žvejybą.
Labiausiai užterštos upės – Nevėžis, Šešupė, Mūša
Pagrindinė upių taršos priežastis – žemės ūkio veikla ir perteklinis cheminių trąšų naudojimas. Dėl intensyvios žemės ūkio veiklos daugiausiai vandens kokybės problemų nustatoma Nevėžio, Šešupės, Mūšos ir Lielupės mažųjų intakų pabaseiniuose. I. Budraitė teigia, kad intensyvi žemės ūkio veikla kenkia ne tik vandens kokybei.
„Kai laukai pertręšiami, augalai visų medžiagų neįsisavina, todėl jos nuteka į upes bei ežerus. Į vandenį patekusios medžiagos, ypač azoto ir fosforo junginiai, neigiamai veikia visą vandens ekosistemą ir dėl jų dažniau „žydi“ vandens telkiniai“, – pasakoja iniciatyvos „River Cleanup“ koordinatorė.
Vandens „žydėjimas“ nemalonus ne vien maudytis mėgstantiems poilsiautojams, jis kenkia ežerų biologinei įvairovei bei žuvų populiacijai. Per upes tarša patenka ir į Kuršių marias bei Baltijos jūrą, kur formuojasi „negyvosios zonos“. Dėl jų tam tikrais laikotarpiais didžiuliai Kuršių marių ar Baltijos jūros dugno plotai lieka be deguonies, dūsta žuvys bei kiti organizmai.
Nerimą kelia ir padėtis Baltijos jūroje. Dėl vandenį teršiančių naftos produktų, laivybos, pramonės ir žemės ūkio vanduo Baltijos jūroje „žydi“ gerokai dažniau, o pakrantėse kaupiasi šiukšlės. Didžiąją šių šiukšlių dalį sudaro cigarečių nuorūkos, plastiko puodeliai, maišeliai ir kiti vienkartinio plastiko gaminiai, kurie vandenyje nesuyra niekada, bet palieka po savęs mikroplastiko daleles.
Pokytį galime daryti kiekvienas
Projekto „Septyniolika“ iniciatoriai kviečia atkreipti dėmesį į vis gilėjančią vandenynų, jūrų, upių bei ežerų užterštumo problemą ir gyventi atsakingai – saugoti vandens telkinius ir juose slypinčia gyvybę. Tai galime daryti tvarkydami upes ir ežerus, jų pakrantes, atsakingai elgdamiesi paplūdimiuose ar rūšiuodami plastiką, kad šis nepatektų į aplinką.
„Prisidėti prie švaresnių vandenynų galime įvairiai – dalyvaudami „River Cleanup“ akcijose, kasdien skirdami po 10 minučių pasivaikščiojimui renkant šiukšles ar sąmoningai vartodami ir atsakingai tvarkydami savo atliekas. Nesvarbu, kokį žingsnį žengsime – svarbu rodyti teigiamą pavyzdį aplinkiniams, kuris įkvėptų juo sekti“, – sako I. Budraitė.
Pažintinis tvarumo projektas „Septyniolika“ vyks iki rugsėjo 17 dienos. Šalies gyventojai, vilniečiai ir miesto svečiai kviečiami dalyvauti interaktyvioje kelionėje bei taip pažinti 17 tvarumo sričių ir objektų, atspindinčių Jungtinių Tautų Darnaus vystymosi tikslus.
Daugiau apie projektą sužinokite www.septyniolika.com. Programėlę „Septyniolika“ galima atsisiųsti iš „Google Play“ arba „App Store“ platformų.
Projektą „Septyniolika“ inicijuoja „Swedbank“ Lietuvoje, palaiko Vilniaus miesto savivaldybė, informuoja naujienų portalas DELFI.
