Plenarinės sesijos grįžta į Strasbūrą, norinčių dalyvauti gyvai daugėja
„Pirmiausia Europos Parlamento pirmininko žinia – darbas toliau vyks mišriai (hibridiniu būdu), taip sudarant galimybes dirbti nuotoliniu būdu ir/ar gyvai posėdžiuose. Taigi, pandemijos šešėlis vis dar jaučiasi. Taip pat kol kas nepriimamos ir turistinės (ekskursantų) grupės, o toks supažindinimo su ES būdas buvo informatyvus ir populiarus“, – sako europarlamentaras L. Mažylis.
Nuo rugsėjo, pasak L. Mažylio, pradėta įgyvendinti nuotolinio darbo tvarka, kai EP narys su savo padėjėju sutaria, kiek dienų per savaitę jam tikslinga dirbti darbo vietoje, o kiek – nuotoliniu būdu. Dalinis nuotolinis darbas Europos institucijose tampa nauja realybe. Kol kas situacija akylai stebima ir jokių nuotolinio darbo aspektų nėra atsisakoma (posėdžiai vyksta su galimybe dalyvauti gyvai arba nuotoliniu būdu, dalis susitikimų vis dar vyksta tik nuotoliniu būdu, visi balsavimai vis dar vykdomi nuotoline forma).
„Tačiau yra ir pasikeitimų: parlamento plenarinės sesijos jau grįžo į Strasbūrą. Ir, nors kol kas galimybė dalyvauti nuotoliniu būdu išlieka, šiuo laikotarpiu vis daugiau parlamentarų renkasi vykti dalyvauti sesijoje gyvai“, – pastebi Lietuvos atstovas EP.
Rytų Partnerystė
„Kalbant apie artimiausias svarstomas temas, tai pirmoje šio rudens plenarinėje sesijoje, kuri vyks Strasbūre nuo rugsėjo 13 d., yra tikimasi, jog debatų metu, kartu dalyvaujant ir Jozefui Boreliui, bus aptariami Rytų Kaimynystės klausimai“, – sako L. Mažylis.
Pasak europarlamentaro, dėl Baltarusijos, rugpjūčio 9 d. buvo pateiktas bendras pareiškimas dėl pirmųjų nesąžiningų prezidento rinkimų Baltarusijoje metinių, taip raginant nepripažinti jokių Lukašenkos dekretų teisėtais. Toliau vykstant koordinuotai Minsko režimo atakai prieš nepriklausomą žiniasklaidą ir pilietinę visuomenę, yra aptariamos galimybės taikyti penktąjį sankcijų paketą, įtraukiant daugiau su Lukašenka siejamų asmenų ir juridinių subjektų.
„Rugsėjo 2 d. ES Užsienio reikalų komitetas aptarė nelegalių migrantų, kertančių sieną per Baltarusiją, situaciją, taip siūlant toliau tęsti finansinę ir žmogiškųjų išteklių pagalbą Latvijai, Lietuvai ir Lenkijai. Juk hibridinis karas, naudojant nelegalius migrantus, liečia ne tik šias tris šalis: tai – išorinių ES sienų saugumo klausimas. Todėl dėmesys situacijai Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje išliks, – tvirtina L. Mažylis, – Žinoma, Ukrainos tema taip pat išlieka aktuali, ypač kai „Nord Stream 2“ statybos yra tęsiamos. ES ir Ukrainos parlamentinės asociacijos komiteto nariai birželio mėnesį išreiškė nepasitenkinimą dėl statybos darbų tęsimo. Todėl reikia tikėtis, kad „Nord Stream 2“ tema ir Rusijos karinių veiksmų prie Ukrainos sienos pavasarį klausimai bus sprendžiami“.
Pasak Lietuvos atstovo EP, kalbant apie sankcijas – ar tai būtų Rusijai, ar Baltarusijai, Vadovų Taryba ir Užsienio reikalų ministrų taryba priima tiesioginius sprendimus dėl jų adaptavimo ir taikymo, o Europos Parlamentas daugiau formuoja vertybines nuostatas: „Rezoliucijos, kurios remiasi teisės aktais bei kitais fundamentaliais ES dokumentais, atspindi valstybių poziciją, todėl dažniausiai, prieš priimant naujus instrumentus, būtent į jose pateiktas rekomendacijas ir būna atsižvelgiama. Tai tikrai bus ir artimiausių pusmečių Europos Parlamento darbotvarkėje“.
Bendri pasaulio neramumai ir Afganistanas
L. Mažylis atkreipia dėmesį, kad Afganistanas iškart po JAV ir NATO karių pasitraukimo tapo didžiuliu iššūkiu ne tik Artimuosiuose Rytuose, bet ir visai ES, kuri investavo daug pastangų ir resursų bandant įtvirtinti demokratinę santvarką.
Jau rugpjūčio 17 d. neeiliniame posėdyje Europos Parlamento nariai išreiškė poziciją, jog Europa turi teikti humanitarinę pagalbą ir siekti vieningos pozicijos tvarkant migracijos politiką.
„Būtent nauja migracijos krizė ir gali tapti sudėtingu uždaviniu, kurį jau dabar yra bandoma spręsti, svarstant kaip padėti Afganistano kaimyninėms šalims, kurioms ir gali tekti didžiausia migrantų našta“, – sako Lietuvos atstovas EP.
Sveikatos apsauga
„Nuo pat kadencijos pradžios sveikatos apsaugos temos buvo svarbus Europos Parlamento prioritetas, o dar aktualiau tai tapo prasidėjus COVID-19 pandemijai. Lygiai prieš metus Europos Parlamente veiklą pradėjo pirmasis Specialusis kovos su vėžiu komitetas, kurio nariu esu ir aš. Taip pat vasarį Europos Komisija pristatė Europos kovos su vėžiu planą. Būtent jį toliau analizuosime komitete ir kelsime iniciatyvas visame Europos Parlamente“, – pabrėžia L. Mažylis.
Pasak europarlamentaro, tarp pagrindinių tikslų yra vėžio ligos informacinis centras, kuris vienytų visų ES valstybių sergamumo duomenis, o svarbiausia – suvienodinti gydymo sąlygas ES, jų prieinamumą, taip pat gerinant prevencinių programų įgyvendinimą ir bendrai siekį įveikti vėžį.
„Tai tikrai ateityje turės labai svarbią įtaką ir Lietuvai. Jau dabar bendrauju su Lietuvos mokslininkais ir keliu iniciatyvas EP (pavyzdžiui, dėl hepatito C patikros programų įgyvendinimo, kaip įrankio kovai ir su kepenų vėžiu). Niekur nedings iš EP darbotvarkės ir COVID-19 pandemijos tema. Juk tai liečia visas sritis – ir švietimo prieinamumą, ir keliones, ir ekonomiką bei darbo vietų klausimą bei kt. Sveikatos sistemos įgalinimas, jos atsparumas virusui plintant, jo mutacijos, vakcinų nuo COVID-19 klausimai liks labai svarbiais. Tai natūraliai atlieps ir Lietuvos poreikius, pandeminės situacijos valdymą“, – sako europarlamentaras L. Mažylis.
ES 2022 metų biudžetas
„Kalbant apie konkrečių dokumentų priėmimą ir balsavimus, kurie palies ir Lietuvą – tai 2022 metų ES biudžeto projekto priėmimas. Jau vyksta tarpiniai balsavimai EP komitetuose. Kaip pavyzdys, dėl tokio dokumento balsavau Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitete (ENVI). ENVI komiteto nuomonėje dėl biudžeto atkreipiamas dėmesys, kad biudžetas turi atliepti pandemijos paveiktus piliečių lūkesčius ir bendrai padėti atsitiesti ES valstybėms narėms nuo COVID-19 pandemijos padarinių“, – sako L. Mažylis.
Taip pat komitetui svarbu, kad biudžetas būtų itin tikslingai orientuotas į ES klimato tikslus iki 2030 m. Būtent per biudžetą bus sudaromos galimybės valstybėms, tarp jų ir Lietuvai, įgyvendinti biologinės įvairovės gerinimo ir kitus tikslus. Vėliau dėl biudžeto bus balsuojama ir Europos Parlamento plenarinėje sesijoje.
Žaliasis kursas
„Ir toliau daug dėmesio bus skiriama ES Žaliajam kursui, kuriuo siekiama, kad iki 2050 metų grynasis šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis siektų nulį, o bendrai ekonomika būtų paremta tvariais ištekliais. Kartu šiuo metu tai labai siejasi ir su ES išsikeltu tikslu ekonomiką nuo pandemijos gaivinti tvariai, taip pat išsaugant ir kuriant naujas darbo vietas“, – atkreipia dėmesį L. Mažylis.
Vienas svarbiausių Žaliojo kurso dokumentų, pasak europarlamentaro, buvo pristatytas šių metų liepą, kai Europos Komisija paskelbė Pasirengimo įgyvendinti 55 proc. tikslą priemonių rinkinį (angl. Fit for 55 package). Juo numatoma iki 2030 m. 55 proc. sumažinti ES išmetamo anglies dioksido kiekį ir kaip tai įgyvendinti.
„Pavyzdžiui, priemonių rinkinyje numatomas didelis dėmesys skirtingiems regionams, ten gyvenantiems žmonėms. Bus siekiama išsiaiškinti Lietuvos ir jos regionų padėtį, kas teršia ir kaip galima kurti klimatui neutralią veiklą. Žinoma, kartu daug dėmesio bus skiriama ir energijos vartojimui pastatuose (tai namų renovacijos, taip pat siekis atsisakyti kietojo kuro namų šildymui), tvariam transportui ir jo kūrimui bei atnaujinimo infrastruktūrai, biologinės įvairovės apsaugai ir kt. Tikrai nemažai galių numatoma suteikti patiems miestams ir regionams, tai palies ir konkrečiai Lietuvą. Kaip pavyks įgyvendinti šiuos tikslus, priklausys jau nuo mūsų vidaus sprendimų“, – pabrėžia L. Mažylis.
Europarlamentaras sako, kad klimato kaitos klausimas tampa nebe tik diskusijų objektu. Ir EP, ir valstybėms narėms tai tampa kasdienės veiklos dalimi. Kartu tai vienas didžiausių iššūkių, nes priemonės turės aprėpti labai daug ekonomikos ir socialinių sričių. O vėliau tai pavirs konkrečiais teisiškai įpareigojančiais teisės aktais. „Štai, kaip pavyzdys, panašaus pobūdžio dokumentas, priimtas šių metų liepą, kai įsigaliojo Vienkartinio plastiko mažinimo direktyva, kuri draudžia teikti rinkai visus iš aerobiškai skaidaus plastiko padarytus gaminius ir kai kuriuos vienkartinius plastiko gaminius. Akivaizdu, jog tai paliečia įvairius platintojus ir gamintojus, eksportą ir importą. Tai paliečia ir Lietuvos bei kitų valstybių rinką. Ir panašių pavyzdžių ne vienas“, – sako L. Mažylis.
Taip pat 2022 m. yra laukiama iš Europos Komisijos Europos Sąjungos apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos peržiūrėjimo, Tvarių produktų iniciatyvos, Žiedinės elektronikos iniciatyvos, Pakuočių ir pakavimo atliekų direktyvos peržiūrėjimo, Pramoninių emisijų direktyvos peržiūrėjimo ir kitų.