Pasak specialistų, toks reiškinys aplink Saulę – dažniau matomas, tačiau aplink Mėnulį – kur kas retesnis. „Lietuvoje halas aplink Saulę susidaro 40–60 kartų per metus, o aplink Mėnulį apie 15–20 kartų“, – anksčiau yra teigę Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos specialistai.
Kaip teigia VU Hidrologijos ir klimatologijos katedros vedėjas Arūnas Bukantis, halas – tai optinis atmosferos reiškinys: balsvi vaivorykštiniai šviesos ratilai, lankai, juostos, dėmės, stulpai aplink Saulės ar Mėnulio diską, virš disko ar po juo.
„Šis reiškinys susidaro šviesos spinduliams lūžtant ir atsispindint viršutinio aukšto debesų (dažniausiai plunksninių, sluoksninių) šešiabriauniuose prizmės formos ledo kristaluose“, – Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje rašo prof. A. Bukantis.
Tiek Saulė, tiek Mėnulis dažniausiai būna apsuptas halo, kurio kampinis dydis 22 laipsniai arba 46 laipsniai. Anot A. Bukančio, halo pasirodymas – tai situacijos atmosferoje pasikeitimo ir orų pablogėjimo požymis.
Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba praneša, kad Lietuvą pasiekęs ciklonas į šalį atneša vėsius, rudeniškus orus. Daug kur vyraus gūsingas vėjas, dienomis sušils retai kur sušis iki 20-22, naktimis laikysis apie 8-14 laipsnių. Daugelyje šalies rajonų protarpiais palis, kai kur net ir smarkiai.
