ES Bendrasis teismas rugpjūčio 10 dieną atmetė S. Jakeliūno ieškinį, kuriuo prašyta panaikinti ESMA pirmininko sprendimą atsisakyti pradėti tyrimą ir nurodyti ESMA iš naujo įvertinti jo prašymą, iš dalies kaip nepriklausantį šio teismo kompetencijai ir nepriimtiną.
S. Jakeliūnas pernai rugsėjį ESMA prašė atsižvelgiant į nacionalinių institucijų neveikimą pradėti tyrimą dėl galimo manipuliavimo Vilbor Lietuvoje. ESMA šio prašymo netenkino, nes manipuliavimas vyko nuo 2008-ųjų ketvirtojo ketvirčio iki 2010 metų pirmojo ketvirčio, dar prieš įsigaliojant 2010 metų lapkričio 24 dienos Europos Parlamento ir Tarybos sprendimui, kuriuo buvo įsteigta ši institucija.
Be to, ESMA pažymėjo, kad manipuliavimo metu dar nebuvo taikytini vėliau įsigalioję EP ir Tarybos reglamentai dėl piktnaudžiavimo rinka ir dėl indeksų, kurie kaip lyginamieji indeksai naudojami finansinėse priemonėse ir sutartyse, tuo metu galiojusi direktyva dėl prekybos vertybiniais popieriais pasinaudojant viešai neatskleista informacija ir manipuliavimo rinka neapėmė palūkanų normų.
Anot ES Bendrojo Teismo, ESMA atsisakymas pradėti tyrimą nėra aktas, dėl kurio galima pareikšti ieškinį, todėl S. Jakeliūno reikalavimą atmetė kaip nepriimtiną.
ES Bendrasis Teismas taip pat pabrėžė, kad jis nėra kompetentingas duoti nurodymų ES institucijoms, todėl negali nagrinėti ir S. Jakeliūno reikalavimo nurodyti ESMA iš naujo įvertinti jo prašymą.
Seimas pernai birželį patvirtino parlamentinio tyrimo dėl aplinkybių, lėmusių 2009-2010 metų ekonominę krizę Lietuvoje, išvadas, kuriose yra siūlymas prokurorams įvertinant stambiųjų komercinių bankų vaidmenį sukeliant krizės reiškinius Lietuvoje, taip pat jų veiksmus naudojant tarpbankinių palūkanų indeksą Vilibor.
Tyrimą atliko Biudžeto ir finansų komitetas, o jį inicijavo tuometinis komiteto vadovas S. Jakeliūnas.
Pernai rugsėjį prokurorai atsisakė vertinti galimus pažeidimus, susijusius su 2008-2009 metų tarpbankinių palūkanų indeksu Vilibor ir Lietuvos banko veiksmais prižiūrint bankus. 2019-ųjų rugpjūtį prokurorai, įvertinę tuometinės Vyriausybės prašymą, atsisakė ginti viešąjį dėl su Vilibor susijusių pažeidimų, nes negavo objektyvių duomenų, kad bankus prižiūrėjusios institucijos būtų pažeidusios teisės aktus.