Būtent todėl Marsą tyrinėjantys zondai atsiunčia vaizdų, kurių niekada neišvysime Žemėje, rašoma sciencealert.com. Puikus pavyzdys – smūginių kraterių išvagota vulkaninė lyguma, kovo mėnesį nufotografuota Europos kosmoso agentūros (ESA) ir Rusijos kosmoso agentūros „Roskosmos“ zondo „ExoMars Trace Gas Orbiter“.
Nuotraukoje įamžinta vieta vadinama Lunae Planum. Tai tarpinis regionas tarp šiaurinių žemumų ir ugnikalnių komplekso Tharsis Montes, kaip spėjama, atsakingo už didžiojoje šios teritorijos dalyje esančius lavos sluoksnius.
Tokios nuotraukos gali mums padėti truputį geriau suprasti Marse vykusius procesus. Lygumoje esantys krateriai, įskaitant tris labiausiai traukiančius akį, atsirado po ugnikalnių išsiveržimų, kurių metu į paviršių išsiliejo daug lavos.
Galime žvilgtelėti į šios planetos praeitį. Pavyzdžiui, stambesniesiems krateriams būdingas sluoksniavimasis ties briaunomis. Jį galėjo sukelti vėlesni lavos srautai, kai Marsas pasižymėjo didesniu vulkaniniu aktyvumu.
Nežinome, ar Raudonoji planeta tebėra vulkaniškai aktyvi. Gana ilgai mokslininkai manė, kad po Marso paviršiumi seniai nieko nebevyksta, bet naujausi įrodymai leidžia daryti priešingą išvadą.
Suardytų vulkaninių paviršių tyrinėjimas gali padėti planetų geologams išsiaiškinti, kada išsiliejo lava, ir, savo ruožtu, nustatyti planetos vulkaninę istoriją.
Kadangi kol kas neturime galimybės lengvai aplankyti bet kurios pageidaujamos Marso vietos (šiuo metu planetos paviršiuje tėra du aktyvūs marsaeigiai ir stacionarusis aparatas „Mars InSight“), nuotraukos iš orbitos yra geriausia priemonė minėtiesiems tikslams pasiekti.
„ExoMars Trace Gas Orbiter“ pagrindinė misija – atmosferos tyrimai (beje, zondui puikiai sekasi juos atlikti), todėl tokie kadrai yra nuostabus priedas. Smūginių kraterių trijulės didelės raiškos nuotrauką galima rasti ESA interneto svetainėje.
