Iki šiol Vakarų šalims įvedamomis sankcijomis sunkiai sekasi įtikinti A. Lukašenką, valdantį buvusią sovietinę respubliką nuo 1994 metų, pakeisti kursą, nukreiptą prieš jo politinius oponentus, skelbia „Reuters“.
„Pasprinkit“
Britų sankcijos, kuriomis uždrausta pirkti Baltarusijos valstybės bei jos valstybinių bankų išleidžiamus perleidžiamus vertybinius popierius ir pinigų rinkos instrumentus, yra naujausios Vakarų įvedamos sankcijos A. Lukašenkos režimui.
Naujas sankcijų paketas taip pat apima draudimą Baltarusijos oro linijų orlaiviams skraidyti virš Jungtinės Karalystės arba nusileisti jos teritorijoje, taip pat draudimą teikti „techninę pagalbą“ A. Lukašenkos privačių prabangių lėktuvų parkui.
Valstybinė bendrovė „Belaruskalij“ yra didžiausia pasaulyje kalio trąšų gamintoja ir sudaro penktadalį pasaulinės kalio trąšų prekybos.
„Šios sankcijos rodo, kad Jungtinė Karalystė laiko nepriimtinais A. Lukašenkos veiksmus po nesąžiningų rinkimų, – sakė šalies užsienio reikalų sekretorius Dominicas Raabas. – A. Lukašenkos režimas ir toliau griauna demokratiją ir pažeidžia žmogaus teises Baltarusijoje.“
„A. Lukašenkos valstybinių pramonių pagaminama produkcija nebus pardavinėjama Jungtinėje Karalystėje, o mūsų aviacinės-kosminės įmonės daugiau neprisilies prie jo prabangių lėktuvų“, – sakė jis.
Pirmadienį per daugiau nei 8 valandas trukusią spaudos konferenciją, kurioje A. Lukašenka švaistėsi grasinimais ne tik Vakrams, bet ir konkrečiai Lietuvai, paklaustas apie sankcijas, jis pareiškė, kad Jungtinė Karalystė „tepaspringsta savo sankcijomis“.
„Jūs esate Amerikos batlaižiai“, – taip apie Britaniją kalbėjo Baltarusijos lyderis.
„Pasprinkit tomis sankcijomis“, – pareiškė A. Lukašenka per savo metinę spaudos konferenciją, kuri šiemet truko ilgiau kaip aštuonias valandas.
„Rizikuojate sukelti Trečiąjį pasaulinį karą, – pridūrė jis. – Ar link to bandote mus ir rusus nustumti?“
JAV ir Kanados sankcijos
Jungtinės Valstijos taip pat paskelbė naujų sankcijų A. Lukašenkos režimui, kaltinamam brutaliu susidorojimu su oponentais.
„Lygiai prieš metus Baltarusijos žmonės siekė, kad jų balsai būtų išgirsti, ir suformuoti savo ateitį per tą pagrindinę demokratijos išraišką – rinkimus“, – pareiškime sakė amerikiečių prezidentas Joe Bidenas.
„Užuot gerbęs aiškią Baltarusijos žmonių valią, Lukašenkos režimas ėmėsi rinkimų klastojimo, o po to – žiaurios represijų kampanijos, skirtos slopinti nepaklusnumui“, – pridūrė jis.
„Lukašenkos režimo veiksmai yra neteisėtos pastangos bet kokia kaina išsilaikyti valdžioje“, – pareiškė J. Bidenas.
Savo pareiškime JAV lyderis prisiminė neseniai Vašingtone įvykusį savo susitikimą su Baltarusijos opozicijos lydere Sviatlana Cichanouskaja ir teigė ją patikinęs, kad „palaikome Baltarusijos žmones jiems drąsiai siekiant savo demokratinių troškimų“.
Amerikiečių prezidentas pirmadienį pasirašė vykdomąjį įsaką dėl nuo 2006 metų galiojančių sankcijų išplėtimo.
Naujausiomis sankcijomis nusitaikyta į įvairius Baltarusijos ekonomikos sektorius, įskaitant bankininkystę, gynybą, energetiką, statybą ir transportą.
„Asmenys, šiandien įtraukti į sankcijų sąrašą, yra įsitraukę į smurtinį taikių protestų slopinimą, yra susiję su „Ryanair“ lainerio incidentu 2021-ųjų gegužės 23 dieną arba pelnosi iš Baltarusijos režimo arba jį išlaiko Baltarusijos žmonių sąskaita“, – sakoma Iždo departamento pranešime žiniasklaidai.
Jame nurodoma, kad į sąrašą pakliuvo 23 fiziniai ir 21 juridinis asmuo.
Be kita ko, tarp jų yra Baltarusijos Nacionalinis olimpinis komitetas ir Tyrimų komitetas.
Taip pat sankcijos bus taikomos baltarusių verslininkui Aliaksejui Aleksinui, „kuris gauna naudos iš glaudžių santykių su Lukašenka ir jo šeimos nariais“. Sankcijos palies ir kelias anksčiau jam priklausiusias kompanijas.
JAV iždo departamento pranešime spaudai A. Aleksinas vadinamas Baltarusijos valdžios institucijų pajamų iš tabako pramonės šaltiniu.
Sankcijos taip pat buvo paskelbtos Baltarusijos verslininkui Mikalajui Varabejui, anot Vašingtono, „artimai susijusiam su Lukašenka“, ir kelioms su juo susijusioms kompanijoms.
Be to, į sankcijų sąrašą įtrauktas verslininkas Nebojsa Karičius, kuris Vašingtono yra laikomas režimo finansavimo iš statybų pramonės šaltiniu. Sankcijos bus taikomos daugeliui su šiuo verslininku susijusių struktūrų.
Taip pat sąraše atsidūrė Baltarusijos kalio trąšų gamintoja „Belaruskalij“, kuri yra viena didžiausių šios produkcijos gamintojų pasaulyje ir laikoma svarbiu Minsko režimo pajamų šaltiniu.
Sankcijos taip pat palies Baltarusijos tyrimų komitetą ir jo vadovybę.
Dėl incidento, kai Minske buvo priverstinai nutupdytas „Ryanair“ lėktuvas, sankcijos buvo paskelbtos penkiems Baltarusijos pareigūnams, įskaitant Baltarusijos transporto ir ryšių ministrą Aliaksejų Avramenką ir šios ministerijos Aviacijos departamento direktorių Arciomą Sikorskį.
Galiausiai JAV sankcijų sąraše atsidūrė baltarusių sportininkas Dzmitijus Šakuta, kuris, pasak Vašingtono, dalyvavo „smurtiniame išpuolyje prieš Baltarusijos karo veteraną ir taikų protestuotoją Ramaną Bandarenką“ ir kuris dalyvauja rengiant „vidaus karius“ iš Baltarusijos vidaus reikalų ministerijos.
„Režimas tik dar labiau išplėtė savo represijas“
Nuo 1994 metų Baltarusiją geležiniu kumščiu valdantis A. Lukašenka ėmė griežtomis priemonėmis slopinti bet kokias nepaklusnumo apraiškas po masinių protestų bangos, kurią išprovokavo jo ginčijamas perrinkimas pernai rugpjūtį vykusiuose rinkimuose. Baltarusių opozicija ir Vakarų šalys tuos rinkimus laiko suklastotais.
JAV iždo departamento sankcijos griežtinamos praėjus lygiai metams nuo tų rinkimų, kuriuos vienas Baltųjų rūmų pareigūnas, pranešęs apie J. Bideno planus pasirašyti atitinkamą vykdomąjį įsaką, pavadino „nesąžiningais“.
„Nuo to laiko režimas tik dar labiau išplėtė savo represijas, taip pat ir keldamas grėsmę olimpinių žaidynių atletės saugumui už savo sienų“, – sakė tas pareigūnas.
Per Tokijo olimpines žaidynes baltarusių sprinterė Kryscina Cimanouskaja pasiprašė apsaugos, kad nebūtų prievarta išsiųsta namo, kai sukritikavo Baltarusijos lengvosios atletikos federaciją, esą užregistravusią sportininkę dalyvauti estafetės rungtyje jai to nežinant. Ji sakė, kad tėvynėje jai grėstų pavojus.
K. Cimanouskaja buvo viena iš daugiau kaip 2 tūkst. baltarusių sporto veikėjų, pernai pasirašiusių atvirą laišką, kuriuo buvo reikalaujama, kad būtų surengti nauji rinkimai ir paleisti politiniai kaliniai. Praėjusią savaitę ji atvyko į humanitarinę vizą jai išdavusią Lenkiją.
Gegužę A. Lukašenka išprovokavo tarptautinį pasipiktinimą, pasiuntęs naikintuvą perimti oro bendrovės „Ryanair“ keleivinio lainerio, skridusio iš Atėnų į Vilnių. Lėktuvą priverstinai nutupdžius Minske buvo sulaikytas juo skridęs baltarusių opozicijos tinklaraštininkas Ramanas Pratasevičius ir jo draugė – Vilniuje studijavusi Rusijos pilietė Sofija Sapega.
Kanada savo ruožtu pirmadienį paskelbė, kad įveda papildomų sankcijų pagrindiniams Baltarusijos ekonomikos sektoriams, tikėdamasi, kad tai sumažins režimo prieigą prie tarptautinių finansų, sakoma kanadiečių vyriausybės paskelbtame pranešime.
Naujosios sankcijos apima finansinių ir draudimo instrumentų, skolų finansavimo, naftos ir kalio produkcijos sektorius.
Pasak Kanados užsienio reikalų ministro Marco Garneau, naujas sankcijų paketas paskelbtas reaguojant į Baltarusijoje besitęsiančius sisteminius žmogaus teisių pažeidimus.
Pareiškime pažymima, kad jau praėjo metai nuo ginčijamų Baltarusijos prezidento rinkimų ir „nuo to laiko nesiliovė siaubingos Baltarusijos valdžios skriaudos prieš savo žmones“.
„Šios priemonės toliau darys spaudimą Baltarusijos vadovybei ir duos aiškų signalą Baltarusijos žmonėms, kad Kanada ir toliau palaikys jų pastangas gyventi taikiai ir nebijant persekiojimo atviroje ir demokratinėje visuomenėje“, – pabrėžiama pranešime.
Tuo metu ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis praėjusį mėnesį perspėjo, kad ES valstybės narės ruošia griežtesnes sankcijas, išplėsiančias A. Lukašenkai ir jo bendražygiams jau taikomas priemones.
Atitinkamas sprendimas gali būti priimtas per ateinantį mėnesį vyksiantį ES ministrų susitikimą.
Vakarai jau yra paskelbę virtinę sankcijų A. Lukašenkai ir jo režimui, tačiau jis kol kas nepasiduoda Vakarų spaudimui, padedamas savo pagrindinės sąjungininkės – Rusijos.
Kirs skaudžiai
Pirmadienį praėjo metai nuo ginčijamų Baltarusijos prezidento rinkimų, kurie, oponentų teigimu, buvo suklastoti, siekiant A. Lukašenkos pergalės. Dešimtys tūkstančių žmonių suplūdo į gatves, ir tai buvo didžiausias iššūkis jo valdomam režimui nuo 1994 metų, kai tapo prezidentu.
A. Lukašenka tvirtina laimėjęs rinkimus sąžiningai ir, reaguodamas į protestus, ėmėsi drastiškų priemonių prieš oponentus, daugelis kurių buvo sulaikyti arba išvyko iš šalies į tremtį.
Valerijus Karbalevičius, nepriklausomas Baltarusijos politikos analitikas, naujienų agentūrai „The Associated Press“ (AP) sakė, kad A. Lukašenkos pastangos išlikti valdžioje, nepaisant neramumų, kainuoja brangiai, nes „Vakarų sankcijos veda į baltarusių nuskurdimą ir griauna nebylų socialinį susitarimą tarp šalies valdžios ir visuomenės.“
V. Karbalevičiaus nuomone, pirmadienio 8 valandas trukęs A. Lukašenkos šou gali neįtikinti eilinių baltarusių, kurių gyvenimo sąlygos blogėja.
„Šis prastai surežisuotas aštuonių valandų šou gali duoti priešingų rezultatų – kuo garsiau (provyriausybiniai reporteriai) deklaruoja savo meilę ir lojalumą A. Lukašenkai, tuo daugiau klausimų kyla baltarusiams“, – sakė V. Karbalevičius.
Tuo metu analitikas Aleksejus Kušchas iš Kijevo „Al Jazeera“ leidiniui sakė, kad baltarusijos laukia nelengvi metai.
„Kitais metais Baltarusijos ekonomikoje gali prasidėti ilgalaikė recesija, [kartu su] stagfliacija, jeigu prisidės infliacijos veiksnys“, – sakė A. Kušchas.
Jis taip pat teigė, kad Rusija sumažino savo subsidijas Minskui nuo 5 proc. Baltarusijos bendrojo vidus produkto (BVP) iki maždaug dviejų procentų.
Ilgus dešimtmečius Baltarusija yra priklausoma nuo milijardų vertės Rusijos paskolų ir skiria didžiąją dalį savo eksporto savo milžiniškai rytinei kaimynei, kur šimtai tūkstančių baltarusių dirba statybų bei žemės ūkio sektoriuose.
Vašingtono, kaip ir Otavos bei Londono inicijuotos priemonės nutaikytos į Minsko statybų, energetikos, kalio ir tabako pramones, kurias JAV Iždo departamentas apibūdino kaip Lukašenkos vyriausybės „pinigines“.
„Kartu su savo Kanados ir britų partneriais, mes šiandien eilinį kartą demonstruojame tarptautinį Lukašenkos režimo nedemokratiškų veiksmų pasmerkimą, – savo pareiškime teigė JAV Iždo sekretorė Janet Yellen.
Tarp subjektų, įtrauktų į juodąjį sąrašą, yra valstybinė kalio trąšų gamintoja „Belaruskalij“, svarbiausias užsienio valiutos pajamų šaltinis.
Naujosios sankcijos, taikomos 44 asmenims iš Baltarusijos ir Serbijos, kirs skaudžiai, sakė Sofija Orlozky, pelno nesiekiančios vyriausybinės organizacijos „Freedom House“ Europos ir Eurazijos programos direktoriaus pavaduotoja.
„Šios sankcijos kelia finansinę bei reputacinę buvimo Lukašenkos draugu ar favoritu kainą“, – Amerikos tarptautiniam transliuotojui „Voice of America“ (VOA) sakė S. Orlosky.
„Belaruskalij“ bendrovė „kaip gerai žinoma, prieš dešimtmetį išvengė JAV sankcijų, atsiskirdama nuo naftos-chemijos konglomerato „Beleftechim“. Įsigaliojus naujam potvarkiui, bus daug sunkiau išvengti sankcijų pagal tokį patį scenarijų, ir bus užvertos eilė kitų spragų“, – pridūrė S. Orlosky.
