Per pastarąjį dešimtmetį gerokai patobulėjus elektros pavarų komponentams įkraunami hibridai tapo gerokai patrauklesni. Elektros motoras ir baterija sveria gerokai mažiau, o techniniai rodikliai – kur kas geresni nei kadaise masinės įkraunamų hibridų gamybos pradininku laikyto „Mitsubishi Outlander PHEV“.
Dabar renkantis įkraunamą hibridą nereikia skausmingų kompromisų dėl vieno privalumo atsisakyti ko nors svarbaus, sakoma pranešime. Pavyzdžiui, kai kurie naujos kartos įkraunami hibridai, kaip „Peugeot“, elektriniu režimu gali važiuoti 130 km/val.
50 km viena įkrova nuvažiuojamas atstumas taip pat jau nieko nestebina, o, tarkime, netrukus Lietuvoje pasirodysiantis „Peugeot 308 SW Hybrid“ palankiomis sąlygomis gali nuvažiuoti ir iki 60 km.
Be to, vartotojo neriboja nuvažiuojamas atstumas – pasibaigus elektros atsargoms hibridinė pavara automatiškai aktyvuoja benzinu arba dyzelinu varomą vidaus degimo variklį.
Pasikliauti elektros pavara
Nerimauti dėl to, kad iš pažiūros sudėtinga konstrukcija gali lemti didesnes eksploatacijos išlaidas, visiškai neverta. Kauno technologijos universiteto Elektros ir elektronikos fakulteto dekanas Algimantas Valinevičius primena, kad didžiąją išlaidų dalį sudaro nusidėvinčios detalės: padangos, pakabos dalys, amortizatoriai ir kt. O elektros motorų ir jų valdymo įrangos ypatingai prižiūrėti nereikia.
„Išlaidos augtų, jei elektros pavarų patikimumas būtų mažesnis nei vidaus degimo variklių. Tačiau taip nėra, elektros sistemos genda mažiausiai. Palyginti su vidaus degimo varikliu, jose gerokai mažiau judančių dalių, nėra slankiojančios stūmoklio ir švaistiklio grupės. Elektros varikliai ir jų valdymo elektronika – labai patikimi“, – komentuoja profesorius.
Automobilių rinkos ekspertas Nerijus Paketūras pažymi, kad eksploatacijos išlaidas labiausiai lemia transporto priemonės patikimumas, pakabos konfigūracija, įranga ir degalų sąnaudos.
„Teoriškai hibridinis automobilis yra sudėtingesnis, nes turi elektros variklį, bateriją, tačiau šios technologijos yra patikimos. Elektros režimu įveikti kad ir nedidelį atstumą yra pigiau nei vien pilti degalus, be to, šiek tiek mažiau dyla kiti agregatai. Viską įvertinęs nemanau, kad hibridinio automobilio eksploatacija būtų brangesnė“, – kalba automobilių entuziastas.
Nebūtina papildoma įkrovimo įranga
Pasak A. Valinevičiaus, elektromobiliai yra viliojantis pasirinkimas, tačiau vartotojams pereiti prie jų racionalu bus tik atsiradus reikiamai infrastruktūrai. O jos dar teks palaukti, nes elektromobilių įkrovimo stotelių reikės daugiau nei degalinių. Jas įrengti bus rimtas iššūkis inžinieriams.
„Neužtenka pastatyti tiek didelės galios įkrovimo stotelių, kiek dabar yra degalinių. Įprasto automobilio baką galima pripildyti per kelias minutes, tačiau elektromobiliui net ir greitojo įkrovimo stotelėje teks stovėti mažiausiai pusvalandį. Vadinasi, įkrovimo taškų turės būti daugiau“, – aiškina mokslininkas.
Važinėjant elektromobiliu reikia nemažai planuoti, tačiau vidaus degimo varikliai tampa nepageidaujami dėl taršos. A. Valinevičius pastebi, kad važinėjant nedideliais atstumais įkraunami hibridai išsprendžia šią problemą, o 50 km elektros režimu daugeliui visiškai pakanka kasdienėms kelionėms į darbą ir atgal. Taip pat nebūtinas spartusis įkrovimas.
Įkraunami hibridai neretai tampa puikiu būdu pereinant prie visiškai elektrinių automobilių. Jie neturi vadinamojo „range anxiety“ – nedidelio nuvažiuojamo atstumo problemos – tačiau suteikia daugybę tik elektromobiliuose sutinkamų privalumų.
„Hibrido bateriją galima per naktį įkrauti namuose arba dienos metu darbe. Netgi beveik tuščią įkrauti trunka iki 3,5 val. Apskaičiuoti nesudėtinga: vidutinės baterijos talpa siekia apie 10 kWh, todėl buitiniu 3 kW elektros lizdu užtruksite tik kiek daugiau nei tris valandas“, – kalba pašnekovas.
Apie įkraunamą sieninę stotelę verta pagalvoti, jei planuojama intensyviau naudoti elektros pavarą. Pavyzdžiui, įrengus 7,4 kW galios „Wall Box“ priedėlį visureigio „Peugeot 3008 Hybrid“ 13,2 kWh talpos bateriją įkrauti truktų tik 1 val. 45 min.
Papildyti bateriją – gerokai pigiau
N. Paketūras atkreipia dėmesį, kad lietuviai ganėtinai dažnai važiuoja į užmiestį ir apskritai automobiliais pasiekia įvairius tikslus. Įvertinus dar ir šaltą klimatą, elektromobilių patrauklumas mažėja, o įkraunami hibridiniai modeliai tampa geriausiu pasirinkimu. Dėl šios priežasties jau minėti „Peugeot 308 SW Hybrid“ ar „Peugeot 3008 Hybrid“ itin tinkami šeimoms, nes ne tik važiuoja taupiai, bet ir yra universaliai talpūs bei komfortabilūs.
Kai kurie įkraunami hibridai yra greiti bei galingi, o ant abiejų ašių sumontuoti elektros varikliai suteikia galimybę naudoti 4WD režimą važiuojant vien elektra. Pavyzdžiui, 3008 HYBRID4 krosoveris turi 300 AG pasiekiančius variklius, o sportinis sedanas 508 PSE Hybrid – net 360 AG bei gali įsibėgėti iki 100 km/val. per 5,2 sek.
„Hibridinės technologijos neprigijo tik komerciniams automobiliams, kurie daug važinėja užmiestyje, įveikia tolimus atstumus, o sustoja trumpai. Įkraunami hibridai tokiu atveju nelabai naudingi ir turbūt neverti papildomų investicijų“, – komentuoja ekspertas.
Išnaudojant įkraunamo hibrido galimybes, t. y. važinėjant elektros režimu, kelionės tampa gerokai pigesnės nei vien pilant į baką degalus. 10 kWh privatiems vartotojams kainuoja apie 1,5 euro, todėl vairuojant ekonomiškai 100 km galima įveikti už 3 eurus, dyzelinas ar benzinas tokiam atstumui kainuos mažiausiai 9 eurus.
Įkraunamų hibridų privalumai labiausiai atsiskleidžia mieste. Anot A. Paketūro, priežastis paprasta – mažesnės talpos baterijos, kurias reikia dažniau įkrauti. Užmiestyje vidutinės degalų sąnaudos labai priklauso nuo to, su kokia energijos atsarga leistasi į kelionę – įkrauta baterija pastebimai jas mažina.
