Pasak NVSC, Lietuvoje susirgimai rotavirusu registruojami ištisus metus, tačiau didžiausias sergamumas paprastai fiksuojamas žiemos-pavasario sezonais. Vis dėlto šiemet pastebėta keista tendencija. Vilniaus apskrityje šiuo metu registruojamas padidėjęs sergamumas – nuo liepos 1 d. užregistruoti 26 atvejai, kai tuo metu per daug ilgesnį laikotarpį 2021 m. sausio – balandžio mėnesiais buvo užregistruoti 28 atvejai.
Daugiausia atvejų, pasak Vilniaus specialistų, buvo registruojama skirtingose ikimokyklinio ugdymo įstaigose.
Tačiau bendras sergamumas rotavirusu visoje nėra išaugęs. Iš viso 2021 m. nuo sausio mėn. 1 d. iki liepos 31 d. Lietuvoje užregistruoti 158 rotavirusinės infekcijos atvejai. Praeitais metais per tą patį periodą užregistruota 230 rotavirusinės infekcijos atvejų.
Liga prasideda ūmiai ir greitai
Rotavirusinis enteritas – tai rotavirusų sukelta žarnyno infekcija, pasireiškianti vėmimu, karščiavimu, viduriavimu, bendra organizmo intoksikacija. Pagrindinis rotavirusinės infekcijos šaltinis – sergantis žmogus. Dažniausiai ligos sukėlėjus platina rotavirusu užsikrėtę vaikai ir besimptome infekcija sergantys suaugusieji. Pirmieji ligos simptomai pasireiškia po 24–72 valandų nuo užsikrėtimo.
Liga prasideda ūmiai, pagrindinis ankstyvasis simptomas – vėmimas, kuris tęsiasi nuo 2 iki 6 dienų. Virusų plitimas per buitinį sąlytį yra pagrindinis ir dažniausias. NVSC Vilniaus departamentas, rekomenduoja atkreipti dėmesį į pagrindines nespecifines rotavirusinės infekcijos profilaktikos priemones – rankų higieną, nuolatinį aplinkos paviršių valymą ir dezinfekciją.
Pagrindinis rotavirusinės infekcijos šaltinis – sergantis žmogus. Dažniausiai ligos sukėlėjus platina rotavirusu užsikrėtę vaikai ir besimptome infekcija sergantys suaugusieji. Nuo gyvūnų RVI neužsikrečiama, nes tarp jų cirkuliuojančių virusų padermės žmogui nepavojingos.
Rotavirusais užsikrečiama per burną. Pagrindinis RVI plitimo būdas – fekalinis – oralinis. Kadangi virusai ilgą laiką gali išlikti gyvybingi aplinkoje, todėl jie gali plisti per įvairius daiktus, kuriuos vaikai gali įsidėti į burną.
Rotavirusine infekcija galima užsikrėsti ir nuo maisto, jei jis buvo gamintas virusais užterštomis rankomis. Dažniausiai tai maistas, vartojamas be papildomo apdorojimo šiluma, pavyzdžiui, sumuštiniai, mišrainės.
Vaikų kolektyvuose vaikai dažniausiai užsikrečia vienas nuo kito, o suaugusieji paprastai užsikrečia šeimose nuo mažų vaikų. Asmenys, sergantys besimptome ligos forma, kelia epidemiologinį pavojų, jei namuose ar kolektyve neužtikrinama nuolatinė rankų higiena. Kadangi maži vaikai asmeninės higienos įgūdžių neturi, užsikrėsti ir susirgti RVI jie gali keletą kartų.
Rotovirusine infekcija tikrai galima užsikrėsti ir per užterštą vandenį, dėl to labai svarbu maudantis baseinuose ar vandens telkiniuose saugotis, kad vandens nepatektų į burną.
Gydytis namų sąlygomis nepatartina. Ūminei žarnyno infekcijai būdingi simptomai nebūtinai gali reikšti užsikrėtimą rotavirusine infekcija, dėl to, tik pajutus pirmuosius simptomus, svarbu nedelsiant kreiptis į savo šeimos gydytoją, kuris galėtų ne tik paskirti tikslingus tyrimus, bet ir nustatęs diagnozę ir atsižvelgęs į ligonio būklę – paskirti tinkamiausią gydymą.
Netinkamai gydomas ar negydomas rotavirusas, ypatingai mažiems vaikams, gali pasireikšti sunkia dehidratacija, kuri kai kuriais atvejais gali baigtis ir mirtimi.
Patikimiausia specifinė rotavirusinės infekcijos profilaktika – skiepijimai rotavirusine vakcina. Nespecifinėmis profilaktikos priemonėmis galima sumažinti rotavirusų plitimą vaikų kolektyvuose ir šeimose – tai yra rankų ir kitų daiktų higiena.
Gydytojas patarė, kaip padėti sau, jei pradėjote viduriuoti
Kaip laidoje „Sveiki! su gydytoju V. Morozovu“ sakė šeimos gydytojas Valerijus Morozovas, suaugusiam žmogui susirgus žarnyno virusine infekcija į gydytojus reikia kreiptis tada, kai patys jau nebesusitvarkome su simptomais arba simptomai tampa grėsmingi.
„Jei sugebame išgerti pakankamai skysčių ir jų išgeriame daugiau nei prarandame vemdami ar viduriuodami, su skysčių balansu viskas bus gerai. Jei sugebame numušti temperatūrą ilgam ir nereikia gerti vaistų kas porą valandų, greičiausiai, organizmas susitvarkys. Taip pat geras ženklas, jei infekcija trunka trumpai ir savijauta gerėja“, – laidoje kalbėjo gydytojas.
Jei simptomai ir bloga savijauta užsitęsia, negerėja, temperatūros nepavyksta numušti, progresuoja stiprus neapraeinantis pilvo skausmas, negalime gerti ir prarandame daug skysčių, jei viduriuojant ar vemiant atsiranda kraujo priemaišų, būtina kreiptis į gydytojus. Tada sprendžiama, ar imtis papildomų priemonių, ar tęsti simptominį gydymą.
Visgi, pradėję viduriuoti galime nelaukti gydytojų nurodymų ir tam tikrą pagalbą sau skirti iškart.
„Viduriuojant visada turime gauti pakankamai druskų ir elektrolitų. Tai yra elektrolitų tirpalai, jei viduriavimas negausus, tinka ir mineralinis. Gerosios bakterijos yra vaistas numeris 2, po druskų ir skysčių. Galima gerti net kelių rūšių vienu metu.
Žarnyno uždegimo metu pats žarnynas nelabai gali atlikti savo darbo, jis serga ir jam reikia padėti. Jei skauda akis – pabūname užsimerkę, jei skauda kojas, einame pagulėti. Žarnynui tuo metu reikia dietos, tai yra maksimaliai nieko nevalgyti ir gauti tik gliukozės. O jei jau kažką valgome, tai kartu vartoti virškinimo fermentus. Toks gydymas dažniausiai skiriamas sergant virusine infekcija. Jei jo neužtenka, reikia kažko rimčiau, reikia kreiptis į gydytojus“, – kalbėjo V. Morozovas.
Visgi, jei liga nėra itin sunki, tai yra neviduriuojama 15-20 kartų per dieną gausiai, gali užtekti arbatos, kompoto ar sulčių. Jei liga sunkesnė, turėtume gauti stipresnių tirpalų. Gydytojas paaiškino, kodėl.
„Esant virusinei infekcijai žarnynas dažniausiai paralyžuojamas ir tampa kaip tualeto bakelis, prisipildęs iki tam tikro lygio – nusileidžia. Kai suvartojame per mažai druskos, organizmas pasiims natrį, jei kalio – pasiims kalį. Gausiai viduriuojant greitai pradės trūkti šių medžiagų ir pradėsime jausti mėšlungį, galvos svaigimą, raibuliavimą akyse ir t.t. Vaikams ir vyresnio amžiaus žmonėms taip nutinka dar greičiau. Tad specifiniai tirpaliukai tokiose situacijose tikrai padeda“, – sakė V. Morozovas.
Visą laidą apie virusines ir bakterines žarnyno infekcijas bei ką daryti joms užklupus rasite ČIA.
