Šiuo metu galiojančiu teisiniu reguliavimu Inspekcijai suteikta kontrolieriaus funkcija – įvertinti, ar projektinių pasiūlymų viešinimo procesas buvo vykdomas tinkamai, nesigilinant ir nesvarstant projektiniuose pasiūlymuose nurodytų sprendinių. Nauju reguliavimu Inspekcijai suteikiama teisė įpareigoti projektuotojus pašalinti mažareikšmius pažeidimus, o jei pažeidimai rimti – savivaldybės administraciją panaikinti pritarimą projektiniams pasiūlymams.
Įgaliojimas stabdyti projektą net dėl neesminių pakeitimų
Jeigu Inspekcija surašys privalomąjį nurodymą, savivaldybė neturės teisės išduoti leidimo statybai. Šiek tiek šaržuojant – jeigu iki spalio 31-osios Lietuvoje veikia Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros inspekcija, tai nuo lapkričio 1-osios ji turėtų vadintis Teritorijų planavimo, statybos ir projektavimo valstybinės priežiūros inspekcija.
Galiu tik įtarti, kad minėtos teisės aktų naujovės atsirado ne tiek siekiant priartinti statinių projektuotojus ir vystytojus prie žmonių, kaip teigia Aplinkos apsaugos ministerija, o dėl vis dažniau pasitaikančių Inspekcijos ieškinių, kai ginčijami statybos leidimai, nes techninis projektas neatitinka projektinių pasiūlymų.
Iki šiol vyrauja nuomonė: jei projektiniuose pasiūlymuose yra keičiami esminiai projekto sprendiniai, būtinas ir naujas viešinimas. Tačiau projektiniuose pasiūlymuose yra pateikiami tiek esminiai, tiek ir neesminiai statinio projekto sprendiniai, tad pagal Įstatymą Inspekcija juos tikrina visus ir dėl visų gali surašyti privalomuosius nurodymus.
Naujojoje Statybos įstatymo redakcijoje nustatyta, kad leidimas statyti neišduodamas, jeigu egzistuoja Inspekcijos privalomasis nurodymas. Todėl peršasi išvada, kad Inspekcija galės sustabdyti leidimo išdavimo procesą tiek dėl esminių, tiek ir dėl neesminių sprendinių pakeitimo.
Įstatymo ir Statybos įstatymo pakeitimų autorių nuomonė tokia – bus daugiau skaidrumo ir mažiau statytojų piktnaudžiavimo, nes nebeliks galimybės supažindinti visuomenę su vienokiais projektiniais pasiūlymais, o vėliau projektuoti kitokius (didesnius) statinius.
Vis dėlto šioje vietoje reikėtų kiek stabtelti. Ar vien tik suinteresuotos visuomenės atstovų interesai turi būti ginami? Šiuo rašiniu neginu nesąžiningų statytojų, kurie visuomenei pristato vienokius statinius, o vėliau suprojektuoja ir stato visiškai kitokius. Tačiau suinteresuotų visuomenės atstovų grupės irgi nėra be nuodėmės. Dažnai pretenzijos būna reiškiamos turint vienintelį tikslą – stabdyti investicinius projektus bet kokiais pagrindais, pvz., negražiai suprojektuota, parinkta negraži fasadų spalva, panaikinama galimybė statyti automobilius svetimame sklype ir pan.
Įsigaliojus naujoms įstatymų nuostatoms statytojas nebeturi garantijos, kad suprojektavęs statinį ir net gavęs leidimą statyti, jis neatsidurs teisme ir neturės įrodinėti, kad projektinių pasiūlymų tikslinimas techniniame projekte nėra piktnaudžiavimas.
Vystytojai ir projektuotojai – „ant karštosios kėdės“
Įstatyme nurodoma, kad nuo lapkričio 1-osios Inspekcija pritarimų projektiniams pasiūlymams teisėtumą tikrins pagal viešojo administravimo subjektų, kitų asmenų skundus, pateiktus iki statybą leidžiančio dokumento išdavimo. Tai reiškia, kad kol vyks projektavimas, projektuotojai ir vystytojai „sėdės ant karštosios kėdės“, laikydami kumščius, kad nebūtų pateiktas skundas Inspekcijai. Toks „pasisėdėjimas“ gali būti neilgas, jeigu projektuojamas, pvz., nedidelis daugiabutis ar visuomeninis pastatas. Tačiau jeigu rengiamas prekybos centro, gydymo paskirties pastato ar daugiabučių kvartalo projektas, rizika smarkiai nukentėti dėl pateikto skundo yra tikrai aukšta.
Kitas klausimas – ką daryti vystytojui ar projektuotojui, jeigu Inspekcijos privalomasis nurodymas nepagrįstas. Atsakymas turėtų būti – skųsti teismui. Tik ką – privalomąjį Inspekcijos nurodymą ar savivaldybės sprendimą jo pagrindu panaikinti projektinių pasiūlymų suderinimą?
Savivaldybės administracija, žinoma, gali ginčyti privalomąjį nurodymą ir taip ginti savo priimtą sprendimą derinti projektinius pasiūlymus. Įstatymu ir Statybos įstatymu yra programuojami konfliktai tarp vietos savivaldos ir valstybinės valdžios subjektų, o tai nėra gerai.
Ką veiks statytojas, kol savivaldybė „aiškinsis santykius“ su Inspekcija? O statytojas galės ginčyti Inspekcijos privalomąjį nurodymą tik tuomet, jeigu jis ginčija jo pagrindu priimtą savivaldybės sprendimą. Prisiminkime, privalomasis Inspekcijos nurodymas savivaldybei panaikinti projektinių pasiūlymų derinimą yra skirtas ne statytojui, bet savivaldybei, todėl (formaliai) tiesioginių teisinių pasekmių statytojui nesukurs. Taigi statytojas turės ginčyti savivaldybės sprendimą, o savivaldybė turės apginti Inspekcijos privalomąjį nurodymą, kurio pagrindu tas sprendimas yra priimtas.
Pamačius dar 2020 m. lapkričio 10 d. registruotą Statybos įstatymo 27(1) straipsnio redakciją atrodė, kad projektinių pasiūlymų reguliavimas kokybiškai pasistūmės į priekį. Net atrodė, kad pagaliau galėtų būti „susidorota“ su esama (manau, neatitinkančia realybės) projektinių pasiūlymų sąvoka. Jau seniai šie pasiūlymai nėra skirti tik architektūrinei idėjai išreikšti, kaip yra numatyta. Tikėjausi, kad naujame reguliavime galėtų būti įvardijami atvejai, kada reiktų iš naujo viešinti pateiktų projektinių pasiūlymų sprendinius, o kada ne (juk ne visi esminiai statinių sprendiniai yra įdomūs visuomenei (pvz., laikančiosios konstrukcijos ar jų vidinis išdėstymas), ir, atvirkščiai, ne visi neesminiai sprendiniai yra neįdomūs (pvz., butų skaičius).
Tačiau mažiausiai norėjosi, kad pakeitimais būtų dubliuojamos savivaldybės ir Inspekcijos funkcijos statinių projekto vertinimo etape ir atsirastų dar viena dingstis stabdyti pradėtus projektus vien dėl pateiktų skundų ir jų nagrinėjimo.
Vertinant jau per ateinančias Vėlines galiosiančių Įstatymo ir Statybos įstatymo nuostatas panašu, kad atsiras dar vienas administracinių bylų porūšis. Bet, deja, nebus pradėtos spręsti jau seniai vykstančios batalijos tarp visuomenės ir statytojų.
