„Mano šios dienos uždavinys ir misija yra išeiti į viešumą, kalbėti. Galbūt tai padarys įtakos jų sprendimui“, – interviu „Delfi“ sakė V. Puidokas (60).
Tuo metu G. Drobužas (58) sakė, kad V. Puidokas nustekeno įmonę, būdamas direktoriumi yra priėmęs neskaidrių sprendimų ir netgi tyčiojosi iš jo asmeniškai.
„V. Puidokas tyčiojosi iš manęs kelis metus. Nedavė protokolų, nors buvo teismo sprendimas, kur aiškiai parašyta, kad turi duoti. Jis atneša krūvą dokumentų, dešimtis tūkstančių lapų, padeda ant stalo, pasamdo teisininką, kuris prižiūri, kad nefotografuotum, nefilmuotum, galėtum tik skaityti ir savo rankyte, jei kažkas neaišku, rašyti. Taip elgėsi V. Puidokas, būdamas „Panevėžio kelių“ direktoriumi“, – pasakojo G. Drobužas.
Kitas stambusis akcininkas Remigijus Juodviršis (59) pokyčių įmonėje nekomentavo. Jis tvirtino, kad yra atitolęs ir neturi, ką pasakyti.
Po susitaikymo – pokyčiai
„Panevėžio kelių“ veikla prasidėjo dar sovietmečiu, 1965 metais. Lietuvai atgavus Nepriklausomybę, įmonė privatizuota. Kaip pasakojo V. Puidokas, valstybinė įmonė reorganizuota į akcinę bendrovę – darbuotojai gavo investicinius čekius, akcijas taip pat buvo galima išpirkti.
Pasak buvusio vadovo, akcininkų sudėtis per daug metų šiek tiek keitėsi, tačiau iš esmės liko tokia pati.
Kaip rodo 2021 metų balandžio 9 dienos protokolas, „Panevėžio keliai“ iš viso turi 80 akcininkų. Didžiausieji yra Drobužų šeima, priskaičiuojant jų valdomos įmonės „Ioco“ turimas akcijas, turinti 28,63 proc. akcijų.
Antroje vietoje – beveik tiek pat (28,54 proc.) valdantys Juodviršiai. Trečioje – Balčėčiai su 13,85 proc. akcijų.
Kitos šeimos valdo po maždaug 5 proc. „Panevėžio kelių“, tai – Gražiai, Butkūnai, Šimoliūnai ir Blažiai. Savo ruožtu pats V. Puidokas (įskaičiuojant jo įmonės „Avia investment“ turimas akcijas) turi 4,06 proc.
Likę 59 dar nepaminėti akcininkai valdo kiek mažiau nei 4 proc. akcijų. V. Puidokas teigė, kad dauguma jų įmonės valdyme ir nedalyvauja. Pavyzdžiui, balandžio 9 dienos susirinkime dalyvavo 96,62 proc. akcijų savininkai.
V. Puidokas teigė, kad šiemet įmonėje įvykę pokyčiai prasidėjo po to, kai susitaikė G. Drobužas ir R. Juodviršis.
Dėl ko jie buvo susipykę? Pats G. Drobužas atsakė taip: „Reikėtų pusės dienos, kad papasakotum dėl ko susipykome“.
„O susitaikėme, nes Remigijus pamatė, kokie yra rezultatai, kaip įmonės valdomos. Kaip „Panevėžio statybos trestas“ buvo valdoma, kai buvo Konkurencijos tarybos byla su 10 mln. eurų. „Panevėžio keliuose“ irgi eilę metų nuostoliai, vadovų nekompetencija, sprendimai – pavyzdžiui, Švedijoje reikėjo nurašyti 8,5 mln. eurų. Visa tai susidėjo. Matyt, iš pradžių jis buvo įtikintas, kad labai gerai tie du didi vyrai valdo, bet pasirodė, kad nėra taip“, – sakė G. Drobužas.
Kaip žinia, „Panevėžio kelių“ grupėje yra „Panevėžio statybos trestas“ (PST) , „Ukmergės keliai“, „Aukštaitijos traktas“, „Zarasų automobilių keliai“, „Keltecha“, Latvijoje registruota „Latgales Celdaris“ ir Ukrainos „Sovremenyje technologiji dorog“. Anksčiau taip pat priklausė Kaliningrade registruota „Dorogi Baltiki“ ir Švedijoje registruota „PK Road“, kuriai dabar iškeltas bankrotas.
G. Drobužo paminėta su PST susijusi aplinkybė, tai – 2020 metų birželį paskelbtas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas, kuriuo palikta galioti Konkurencijos tarybos paskirta 8,51 mln. eurų bauda už kartelinį susitarimą su „„Active Construction Management“ (buvusia „Irdaiva“).
Tai, kad prie G. Drobužo ir V. Juodviršio susitaikymo prisidėjo būtent ši bauda „Delfi“ sakė ir V. Puidokas.
„Su visomis palūkanomis viršija 11 mln. eurų, tai – didžiulė atsakomybė. Tai tam tikra rizika į ateitį dėl atsakomybių prisiėmimo. Manau, tai viena priežasčių“, – sakė jis.
Atleido su vieno mėnesio išeitine
Juridinių asmenų registro duomenimis, „Panevėžio kelių“ grupė nuostolingai dirba nuo 2017 metų. V. Puidokas sutiko, kad jo atleidimą galėjo lemti prasti rezultatai.
„Manau, kad tai galėjo būti tam tikra priežastis. Tačiau atleidimas nebuvo labai didžiulė staigmena, kadangi vis tiek reikia objektyviai žiūrėti į situaciją. Turbūt normalu, kad turi keistis žmonės. Vis tiek 23 metai tokiose pareigose yra tikrai daug.
Tačiau atleidžiant mane nebuvo įvykdyti įsipareigojimai. Aš, kaip vadovas, turėjau garantijas, kad atleidimo atveju man bus išmokėta 12 mėnesių kompensacija. Tai yra garantija vadovui, kuriam reikia prisiimti atsakomybę už tam tikrus veiksmus, sprendimus. Žinant, kad tai turės įtakos, man valdyba suteikė tokias garantijas.
Tačiau jų buvo nepaisoma. Buvau atleistas su vieno mėnesio išeitine kompensacija. Kadangi, manau, kad mano teisės buvo pažeistos, apskundžiau sprendimą teismine tvarka. Kaip grįžtamąjį ryšį gavau priešieškinį tris kartus didesnei sumai negu aš prašau“, – pasakojo jis.
V. Puidokas patikslino, kad teisme prašo 200 tūkst. eurų, o iš jo priešieškinyje prašoma 600 tūkst. eurų.
„Tai suma, kuri man buvo išmokėta kaip priedas už pasiektus rezultatus. Per laikotarpį, kai įmonė dirbo dar pelningai, tai irgi buvo valdybos sprendimu priimta, man ir kitiems darbuotojams išmokėta“, – sakė jis.
Tačiau negana to, V. Puidokas yra gavęs dar ir 20 mln. eurų papildomą pretenziją. Tiesa, ji teismui dar nepateikta.
„Tai 100 kartų daugiau nei aš paprašiau. Ten man daug kaltinimų pateikta. Nemalonu ir skaudu juos skaityti. Preambulėje daug prirašyta, kad aš nedirbau, tik kenkiau bendrovei, ten daug emocijos įdėta. Kalbant apie 20 mln. eurų – ten išskleista, ir investiciniai projektai, kuriuos inicijavau, vadinami žalingais.
Tačiau visos paskolos besąlygiškai buvo suteikiamos valdybos sprendimu, aš buvau vykdytojas. Visos investicijos buvo padarytos valdybos sprendimu, patvirtinant tai, ką paruošė investicinis komitetas. Ten daug elementų. Pavyzdžiui, ir viešųjų ryšių buvo surinkta – kiek mes išleidome. Per 1 mln. eurų, nežiūrint to, kad didžiulis darbas buvo padarytas. Mes ir knygą leidome, renginius organizavome, laikraščius leidome, atstovavo viešieji ryšiai ne tik „Panevėžio kelius“, bet visą mūsų grupę“, – dėstė V. Puidokas.
Savo ruožtu G. Drobužas kalbėjo, kad V. Puidokas atleistas, nes visai rinkai kylant į viršų, „Panevėžio keliai“ dirbo nuostolingai.
„Paskutinis lašas buvo tai, kad buvo slepiama informaciją Švedijos rinkoje, vadovas nekontroliavo ir teko nurašyti 8,5 mln. eurų. Dar jam būnant buvo iškeltas bankrotas.
Pasakysiu kitą pavyzdį. PST turėjo įmonę Kaliningrade, ten vadovas irgi yra paduotas į teismą dėl grobstymo ir t. t. Ar teisiniame pasaulyje galima būnant vadovu daryti, ką nori? Visi turi užsimerkti? „Ačiū, viso gero“? Teisiniame pasaulyje teismas padės tašką. Kaip suprantu, V. Puidokas nenusiteikęs susitarti, diskutuoti, turbūt bus teismai. Yra rašte viskas argumentuota, nėra ištraukta iš „palubinsko“, kad mes užpykome ir padavėme į teismą.
Beje, dabar atsirado daugiau dokumentų. Pavyzdžiui, jis būdamas pats lakūnu, nusipirko lėktuvą „ant „Panevėžio kelių“, skraidė kažkur. Dar jis karjerą savo turi, pardavinėjo skaldą „Panevėžio keliams“ nekonkurencinėmis kainomis. Yra dalykų. Nedera taip elgtis regioninės, didelės ir prestižinės įmonės vadovui. Yra XXI amžius, skaidrumas ir sąžiningumas yra pirmoje vietoje, o ne kažkokie užkulisiniai žaidimai ir veikla“, – sakė G. Drobužas.
Vadovybėje – šeimos nariai
Vasario 8 dieną „Panevėžio kelių“ stebėtojų taryba, kurią sudarė R. Juodviršio sutuoktinė ir įmonės akcininkė Rasa Juodviršienė, G. Drobužas ir dar vienas akcininkas Almantas Balčėtis išrinko naują įmonės valdybą.
Atšaukti Audrius ir Ksaveras Balčėčiai, Audrius Butkūnas ir R. Juodviršis. Naujojoje valdyboje liko ir prieš tai joje buvusi Kristina Mačiulienė, o naujais nariais paskirti Arvydas Blaževičius, Audrius Butkūnas, Justas Jasiūnas ir Jurgita Jurkšaitytė.
Naujos sudėties valdyba vietoje V. Puidoko laikinuoju vadovu paskyrė Rolandą Zabilevičių, prieš tai buvusį įmonės komercijos direktoriumi.
Balandžio 9 dieną vykusiame neeiliniame akcininkų susirinkime paskirta nauja stebėtojų taryba. Joje liko R. Juodviršienė (po to išrinkta ir pirmininke), o naujais nariais paskirta G. Drobužo duktė Simona Pažemeckienė ir dar vienos akcininkų šeimos atstovas (sūnus) Jonas Gražys.
Tą pačią dieną vykusiame naujos sudėties stebėtojų tarybos posėdyje iš valdybos pašalinti A. Blaževičius ir A. Būtkūnas, o vietoje jų paskirti G. Drobužas (po to išrinktas pirmininku) ir Mindaugas Jusius.
V. Puidokas situaciją, kai įmonės stebėtojų taryboje yra akcininkų šeimos nariai įvertino kaip skaidrumo mažinimą.
„Stebėtojų taryba dabar sudaryta iš Juodviršio sutuoktinės, kaip pirmininkės, ir dviejų akcininkų vaikų – Drobužo dukters ir Viliaus Gražio sūnaus. Tokio dydžio bendrovės objektyvi stebėtojų taryba turi vykdyti kontrolės funkciją. Nelabai ten bus kontrolės, tai nepadidino akcijų vertės“, – apibendrino jis.
Keičia įstatus
Dar vienas akcininkų susirinkimas įvyko balandžio 30 dieną. Jame, be kitų klausimų, buvo ir įstatų keitimas. Tam reikia trijų ketvirtadalių akcininkų pritarimo ir tiek tada surinkti nepavyko.
Įstatų keitimas numatytas ir ketvirtadienį, liepos 29 dieną, suplanuotame akcininkų susirinkime. V. Puidokas teigė, kad pateiktas projektas yra nepalankus mažiesiems akcininkams.
„Mūsų teisės yra mažinamos. Gauti informaciją, dalyvauti tiesioginiame valdyme... Formaliai taip, mažojo akcininko sūnus dalyvauja, bet tai ne dėl to, kad jis kažkoks ypatingas, o dėl to, kad didieji akcininkai formaliai pažiūrėjo į šį klausimą“, – sakė jis.
Savo ruožtu G. Drobužas teigė, kad senieji įmonės įstatai nebeatitinka Lietuvos įstatymų.
„Pavyzdžiui, kad valdybos pirmininką renka stebėtojų taryba. Tai nesąmonė. Jie daug metų nekeisti, o dabar keičiasi tokie dalykai, kurie aiškūs. Save gerbianti įmonė turėtų pakeisti esminius momentus. Dabar darome, kas akivaizdžiai bado akis, akivaizdžiai prasilenkia su įstatymu. Esminių dalykų nekeičiame, nei dokumentų pateikimo, nei „trijų ketvirtadalių“, – sakė jis.
Kalbant apie informacijos teikimą, G. Drobužas teigė, kad pats V. Puidokas, būdamas direktoriumi, iš jo tyčiojosi. Jis nurodė, kad naujuose įstatuose turėtų atsirasti tam tikras apribojimas dėl to, kokią akcijų dalį valdančiam akcininkui gali būti teikiama informacija.
Šiuo metu galiojančiuose 2016 metų įstatuose tiesiog nurodyta, kad akcininkai turi teisę gauti informaciją apie bendrovės ūkinę veiklą. Taip pat nurodoma, kad nutarimai keisti ir papildyti bendrovės įstatus priimami ne mažesne nei ¾ balsų dauguma.
Ar pavyks tiek surinkti ketvirtadienį? G. Drobužas sakė, kad nežino.
„Jei akcininkai save gerbia, tada surinksime. Jei akcininkai iš savęs vėl tyčiosis (juk yra įstatymai), tada nežinau. Aš kaip valdybos pirmininkas atvirai šnekėjau, su visais diskutavome. Nebuvo jokių paslapčių ir Virmantas galėjo pareikšti savo nuomonę, bet kiek žinau, jis nėra pateikęs konstruktyvių pasiūlymų“, – sakė jis.
V. Puidokas sakė, kad balsuos prieš įstatų pakeitimą.
„Esu įsitikinęs, kad ir Balčėčiai balsuos prieš, nes tai ir jų teises riboja. Ar kiti smulkieji akcininkai, kurie yra priklausomi nuo dviejų didžiųjų balsuos prieš? Galvoju, kad jie bus priversti balsuoti už.
Butkūnų, Gražių, Šimoliūnų ir Blažių – keturios smulkiųjų akcininkų šeimos bus lemiamos. Per praėjusį susirinkimą galbūt ne visi jų tarpusavio klausimai buvo išspręsti (didžiųjų akcininkų ir smulkiųjų). Jie tada nepritarė, sprendimas nebuvo priimtas, o dabar labai tikėtina, kad tai bus padaryta.
Mano šios dienos uždavinys ir misija yra išeiti į viešumą, kalbėti. Galbūt tai padarys įtakos jų sprendimui. Tačiau jei jie yra susaistyti, greičiausiai nepadarys“, – sakė jis.
„Sodros“ duomenimis, liepos 22 dieną „Panevėžio keliuose“ dirbo 556 darbuotojai. Birželį jiems mokėtų atlyginimų vidurkis siekė 1629,43 euro (apie 1030 eurų „į rankas“).
2020 metų konsoliduotos finansinės ataskaitos duomenimis, „Panevėžio keliai“ gavo 169 mln. eurų pajamų, patyrė 6 mln. eurų grynąjį nuostolį.
