Po romantiškojo gėlių ir nepaprasto sekso periodo kažkuriame etape staiga viskas sustingsta. Santykiai virsta niūria kasdienybe, kur visos dienos tampa panašios vienos į kitas kaip klonuotos avelės. Iš šalies atrodo viskas ramu, bet mūsų herojės širdyje verda aistros. Kartais ji priima situaciją tokią, kokia ji yra, ir mėgaujasi tais trupiniais, kurie jai lieka nuo šeimyninio stalo. O kartais kelia isterijas: kada gi pagaliau viskas išsispręs, ir jis paliks nepakenčiamą žmoną? Tokia situacija gali tęstis metų metus. Tarytum viskas konservuotųsi ir pakibtų erdvėje. Laikas eina ir eina, o išsiskirti nėra jėgų.
Psichologai išskiria keturis elgesio tipus moterų, kurios nesugeba išspręsti šio psichologinio konflikto.
Mazochistė. Tai aukos elgesio tipas. Viską supranta, viską priima. Ji visada pasirengusi išsrėbti visas jo šeimyninės dramos problemas. Pilna užuojautos, švelnumo ir meilės. Vyras, kaip taisyklė, linkęs dar labiau paskatinti mylimos moters mazochistinę poziciją. Jis gali būti nenuspėjamas ir periodiškai demonstruoti savo nepriklausomybę. Netgi išeiti, lyg aukotų save: tu laisva, išsirink sau vyrą, o aš išeinu.
Visa tai kamuoja mūsų heroję, ji labai kankinasi, bet meilužis jos nepaleidžia, jam patinka vaidinti kilnų, ir kankintojas grįžta. Visa tai pastiprindamas kaltės jausmu prieš vaikus ir tėvus, jis gali pasakyti: „kaip aš galiu būti laimingas, o tu - tikra mano laimė, jei aš savo vaikams nešu nelaimę“. Į ką įsimylėjusi ir atsidavusi mazochistė atsako: „taip, ant svetimų griuvėsių savos pilies nepastatysi. Aš niekad gyvenime nesugriausiu kitos šeimos“.
Šalia viso to ji nepastebi, kad šeimos ji neturi, o su tokia strategija ir taktika jos iš vis nenusimato. Jos kilniaširdiškumas sukelia gailestį ir užuojautą. O mūsų didvyris taip pat širdies gilumoje jaučiasi kaltas, kad užkrovė tokį nepakeliamą kryžių šiai iš pažiūros silpnai moteriai. Bet argumentas, kad ji žinojo, su kuo susidėjo, ir “aš niekada nieko nežadėjau” – pakylėja mūsų herojų, kuris kaip ant sparnų lekia namo pas „likimo nuskriaustus“ vaikus.
Isterikė. Tai aštrių pojūčių mėgėja. Tai – katytė su aštriais nagučiais. Ji atrodo nepriklausoma, pasitikinti savimi, ryški ir patraukli. Ji gana agresyvi ir sugeba „iškastruoti“ bet kurį vyrą. Jai nuolat reikalingi aštrūs pojūčiai, o romantiški meilės žaidimai kaip tik suteikia tokią galimybę. Taip ji papuola į šios dviprasmiškos situacijos tinklus, nes pasirenka ne eilinį vedusį vyrą, bet tokį, kuris jai chroniškai sudarinės situacijas, panašias į scenas iš meksikiečių serialų.
Rizika susidurti su žmona, rizika paflirtuoti su kitu tokioje aplinkoje, kad pagrindinis herojus netyčia sužinotų, supainioti keletą siužetinių linijų, dviems dienoms nuskristi į Paryžių, “prikiaulinti” meilužio žmonai, - tai kuklus sąrašėlis to, kam gali užtekti isteriškos moteriškės fantazijos. Viskas privalo virti ir burbuliuoti, be to - čia ir dabar. Jokių atidėjimų mylimajam neduodama, viskas griežta: myli arba ne. Pergalė bet kokia kaina.
Prie viso šito „vargšui“ vedusiam vyriškiui dar tenka paragauti agresijos ir kaltinimų, lygiai taip pat, kaip ir meilės bei švelnumo priepuolių. Čia spektaklis su vaikais ir pareigos jausmu netiks. Jis vaikšto po minų lauką, ir jei dar vaikšto, tai jam reikalingos „pramogos“. Su kokia kita moterimi jis gaus tokį adrenalino kiekį? Reiktų gerai paieškoti…
Amžinoji nuotaka. Silpna ir išpuoselėta natūra. Skraido padebesiais, prisižiūrėjusi romantiškų kino filmų, ir laukia, kada pasirodys jos didvyris. Ir jis pasirodo. Stiprus, drąsus ir… vedęs. Jis žiūri į ją iš viršaus ir galvoja: suvalgyti šį stebuklą dabar ar dar palaukti. Kol jis susikaupęs ties šiuo rimtu klausimu, jie diskutuoja apie viską pasaulyje, ir jį žavi jos patiklumas bei naivumas. Ji gi sužavėta, kad toks nuostabus vyriškis skiria jai dėmesį, tačiau ji nesuvokia, kiek sunkumų jai pačiai gali atnešti šis ryšys. Ji mato jame ramstį sau - jis viską žino, jis labiau patyręs, ir visą atsakomybę dėl jų santykių ateities ji pilnai perkelia ant savo išrinktojo pečių. O jis tuo tarpu sprendžia, valgyti ją visą iš karto ar gabalėliais. O ji tiesiog myli ir nejaučia žemės po kojomis… Ir tiki šviesia ateitimi, juk jei tai tikra meilė, tai ji nugalės visus priešus ir sunkumus. Realybė jai nebeegzistuoja, netgi seksas neatrodo jai toks svarbus jų santykiuose, svarbu, kad tik mylimasis būtų greta.
Motina. Šį kartą pasisekė vedusiam vyriškiui - pagaliau galima pailsėti, niekas nereikalauja spręsti visų pasaulinių problemų, čia viskas bus nuspręsta už jį. Namuose žmona reikalauja: būk vyras – uždirbinėk pinigus. O „čia“ – ar tu pavalgei? Pagulėk, papasakok, ką skauda? Kas gi tave nuskriaudė? Ir rūpinasi, ir saugo. Ir kaip nežiūrėsi, ji geresnė, nei jo žmona, kuri maitina tik rankų darbo koldūnais ir reikalauja, kad jis pagaliau skirtų dėmesį vaikams. Mūsų herojė - gražuolė, ir gamina nuostabiai, ir viską supranta, ne taip, kaip kai kurios „raganos“. Rojus ir tiek. Bet ir pabarti gali, jei „vaikelis“ taps nekontroliuojamas. O laikyti jį už trumpo pavadžio – tai jau kita šios „nirvanos“, į kurią nugrimzta papuola mūsų herojus - meilužis, medalio pusė.
Kas gi vienija visas šias moteris? Neabejotinai -meilė. Ir miglotas šio didžiulio troškimo išsipildymas – tapti jo žmona.
Kodėl pasirenkamas toks sudėtingas susižavėjimo objektas? Todėl, kad kuo daugiau kliūčių, tuo daugiau susikaupia psichinės ir seksualinės energijos, tuo didesnė iškrova susitikus. Kuo daugiau draudimų, tuo saldesnis vaisius. Kam reikalingas pabodęs stabilus ryšys?
Statistikos duomenimis skyrybas dažniausiai inicijuoja moterys, vyrai kur kas rečiau darosi sau „charakiri“. Todėl mūsų moterų-herojų likimai priklauso nuo herojaus-meilužio antrosios pusės išminties ar kvailumo.
Jei tai mazochistė, tai jos šansai laimėti lygūs nuliui, nebent jei pati išrinktojo žmona susirastų sau kitą vyrą. Isterikėms, net atsižvelgiant į jų nesulaikomą energiją, reikalai taip pat be perspektyvų. Tokiam aštrių pojūčių mėgėjui reikalinga tyli užuolanka, ir jeigu žmona rūpestinga ir kantri, tai mūsų amazonei teks ieškotis naujų nuotykių. Nuotakai reikia tikėtis tik to, kad meilė vyriškio gyvenime iš tikrųjų vaidina didžiulį vaidmenį. Daugiausia šansų turi moterys-motinos. Jos ištikimybė ir besąlygiška meilė, o taip pat sugebėjimas prisiimti viską sau ir dalykiškai išnarplioti bet kokią situaciją, gali daryti stebuklus.
Ar jūs tikrai norite statyti savo pilį ant svetimų griuvėsių?
