Kvapą, kuris nebūtų į nieką panašus, šiais laikais rasti labai sunku.
Vieni mados ir parfumerijos namai, kurie nesielgia, kaip visi, yra Paryžiaus „Comme des Garçons“ (prancūziškai tai reiškia „Kaip berniukai“, ir kartu nereiškia nieko) – jie labiau, negu kiti, yra linkę stebinti itin keistais sprendimais ir atriša rankas nesisteminiams kūrėjams.
Esu rašęs apie jų kvepalus, trenkiančius juodaisiais pipirais, japoniška medine vonia, valčių degutu arba net garažu, tepaluotais skudurais, padangomis ir elektros suvirinimu (Series 6 Synthetic Garage). Taip gaunasi, kad „Comme des Garçons“ yra nemenkai atstovaujami mano kolekcijoje – nors, žinoma, jų ne tiek daug, kaip mano labai mėgstamų „Chanel“ arba „John Varvatos“ kvepalų (pastarųjų turiu gal šešis variantus ir neseniai užsisakiau dar vieną, bet jų pagrindinio modelio, kuris erzina pavyduolius, dar niekas neperšoko.
Dar nesu nusipirkęs, ir greitai pirksiu, „Comme des Garçons“ betono kvapą („Concrete“). Geras, ar ne? Man tokios idėjos patinka, nes aš pats esu nesisteminis, linkęs erzinti, provokuoti ir kurti žmonių protuose disonansą. Aš labai noriu rasti kvepalus, kurie kvepės kiaulienos šonine. Esu tikras, rasiu, o kai rasiu, parašysiu. Šonine, ir dar kepamais jautienos paplotėliais, svogūnais ir burgerių bandelių skrebučiais.
Bet grįžkime prie šios dienos kvepalų.
Šie kvepalai vadinasi „Amazingreen“, kas yra susijungimas iš dviejų žodžių „amazing“ (nuostabus) ir „green“ (žalias), tai patys galite ir suprasti, kas čia norėta pasakyti. Kvepalai skirti moterims ir vyrams, po lygiai – jie patiktų tiems, ką erzina atskiros žaislų lentynos berniukams ir mergaitėms. Bet man jie patinka ne dėl to.
Tai vieni originaliausių „žalio kvapo“ kvepalų – ir jie kvepia ne baziliku ir ne kokiomis nors kitomis žolėmis, ne apelsinų lapais, kaip įprastiniai žalieji kvepalai. Ne, čia viskas labai egzotiška ir labai keista.
Kvepalų kūrėjas yra Jean-Cristophe Herault, sukūręs daug keistų kvepalų įvairiems užsakovams: nuo Esprit iki Luciano Soprani, nuo Davidoff iki Lagerfeld, ir net vienus padaręs tokiam pigiam ir negudriam prekės ženklui, kaip David Beckham (Bold Instinct). Tai yra vieninteliai jo sukurti kvepalai „Comme des Garçons“.
Aromatas atsiveria žaliaisiais pipirais, džiunglių žolėmis ir palmės lapais – pastarąjį kvapą gerai žino absoliučiai visi, kas yra buvęs Afrikoje arba kur nors Indijoje (o gal ir Meksikoje arba Kalifornijoje ar Arizonoje). Dar yra ryto gaivos, rasoto vasaros šaltuko kvapas – tokį galima pajusti ir lietuviškame kaime arba sodyboje, išėjus anksti iš ryto, kai visi dar miega.
Toliau – kalendra ir vijoklio lapai, lyg tie, kuriuos galima užuosti, išėjus naktį į lauką.
Ir dar ten yra šlapias akmuo ir titnagas.
Džiūdamas „Amazingreen“ kvapas darosi kiek saldesnis (baltasis muskusas), atsiranda dūmai, muilas ir parakas. Sakykite, ar kada uostėte keistesnę kombinaciją? Aš dirbu kvepalų kritiku jau daug metų, bet tai tikrai didelė keistenybė.
Man tai kaip namelis su vaizdu į vandenyną Šri Lankoje, kur aplink kvėpuoja karštis ir žaluma, ir tolumoje vanduo. Parako kvapas panašus į popierių ir papirusą (kažkada mano tėvų namuose augo papirusas, ir aš gerai prisimenu jo siaurų lapų kvapą).
Tai puikus kvapas vasarai – o kai ateis Kalėdos, jis bus nuostabus šventėms, gal todėl, kad susišaukia su eglių ir pušų žaluma ir kankorėžiais, gal ir spygliais. Kažkuo man priminė ne žalią, bet labai mėlyną Hugo Boss Dark Blue, kuriuo aš kvepėjau dar tais laikais, kai mylėjau Lietuvą. Aš, žinoma, ir dabar ją myliu.
