„Kaip žinia, praėjusią savaitę ypatingos skubos tvarka Seimas priėmė įstatymą. Prezidento nuomone šis įstatymas yra skylėtas žmogaus teisių požiūriu. Tačiau kur kas būtų pavojingiau, jei turėtume skylėta politiką nelegalios emigracijos atžvilgiu. Toks įstatymas yra geriau, nei neturėti jokio reglamentavimo šios krizės akivaizdoje“, – aiškino P. Mačiulis.
Jis surengtoje spaudos konferencijoje teigė, jog vetuoti tokį įstatymą atsirastų rizika, jog Seimas nesusirinkęs į posėdį, sudarytų prielaidas, kad teisinis vakuumas užsitęstų iki rudens.
„Ir prie visų kitų problemų tai sukurtų ir labai negerus signalus toms valstybėms, iš kurių atvyksta migrantai“ , – teigė prezidento patarėjas.
P. Mačiulis teigė, jog prezidentas priėmė sprendimą nevetuoti šio įstatymo, tačiau ragina Seimą kuo greičiau taisyti šį įstatymą.
G. Nausėdos vyriausiasis patarėjas P. Mačiulis aiškino, jog tokie griežti reikalavimai neturėtų galioti visada.
„Jie turėtų galioti ekstremalios situacijos metu, nepaprastosios padėties arba karo padėties metu. Kitas svarbus dalykas – žmogaus galimybė kreiptis į teismą ir turėti teisę į apeliaciją. Jeigu šios nuostatos nebūtų pakeistos, Lietuva gali užplūsti ieškiniai, baudos, galbūt net ir sankcijos“, – teigė patarėjas.
„Priimtas įstatymas yra „skylėtas“ žmogaus teisių prasme“
Prezidentūros išplatintame pranešime spaudai, G. Nausėda pabrėžė, jog pataisos „skylėtos“ žmogaus teisių prasme.
„Seimo skubos tvarka priimtas įstatymas yra „skylėtas“ žmogaus teisių prasme. Tačiau šiuo metu didesnis pavojus būtų turėti „skylėtą“ politiką nelegalios migracijos atžvilgiu. Šiuo metu geriau turėti tokį įstatymą, nei neturėti jokio reguliavimo, numatančio priemones ekstremaliai situacijai Lietuvos pasienyje su Baltarusija suvaldyti. Tai siųstų visiškai nepriimtiną signalą migracijos kilmės šalims“, – sako prezidentas.
Prezidentūros pranešime nurodoma, kad daugiausia abejonių šalies vadovui kelia tai, jog privalomai ikiteismine tvarka užsieniečio skundą išnagrinėjusio Migracijos departamento sprendimas yra vykdomas iš karto, tokiu būdu pažeidžiamas prieglobsčio prašytojo negrąžinimo principas, t. y. kad asmuo negali būti grąžintas į jo kilmės ar trečiąją šalį, neįsitikinus jo saugumu.
Pažymima, kad pataisomis taip pat visam laikui iš prieglobsčio prašytojų atimta teisė skųsti pirmosios instancijos teismo sprendimus apeliacine tvarka, nepaisant to, kad Konstitucija neleidžia įtvirtinti tokio teisinio reguliavimo, kuris paneigtų galimybę peržiūrėti pirmosios instancijos teismo sprendimus ir ištaisyti galimas teismo klaidas.
Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties pataisomis sutrumpintos prieglobsčio prašymo procedūros, taip pat apribotos kai kurios neteisėtų migrantų teisės, šalyje paskelbus ekstremalią situaciją dėl jų antplūdžio.
Žmogaus teises ginančios nevyriausybinės organizacijos pareiškė, kad pataisos iš esmės įteisins žmogaus teisių pažeidimus.
Teisininkai išsakė pastabų dėl galimo pataisų prieštaravimo Konstitucijai dėl neužtikrintos teisės į apeliaciją, sulaukus neigiamo sprendimo dėl prieglobsčio suteikimo.
Prezidento patarėjas P. Mačiulis dieną prieš tai pareiškė, kad pataisomis migrantų teisės „išmestos į šiukšlių dėžę“, tačiau šalies vadovas atsargiai vertina veto galimybę dėl Seimo galimybių susirinkti neeilinei sesijai.
Šalies vadovas antradienį prieš priimdamas sprendimą, ar pasirašyti pataisas, jas aptarė su Seimo pirmininke Viktorija Čmilyte–Nielsen, vidaus reikalų ministre Agne Bilotaite bei Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininku Laurynu Kasčiūnu.
Parlamento vadovė teigė prezidentui pažadėjusi, kad parlamentas prie pataisų peržiūros bet kokiu atveju grįš rudens sesijoje.
„Aš iš savo pusės pasakiau, kad rudenį bet kokiu atveju grįšime prie šio įstatymo peržiūrėjimo ir manau, kad tas pažadas gali tapti svarbiu argumentu nevetuojant“, – antradienį žurnalistams sakė Seimo pirmininkė.
Veto atveju, jos vertinimu, valdantieji būtų turėję inicijuoti neeilinę sesiją, kuri greičiausiai galėtų būti sušaukta kitą savaitę.
