Ketvirtoji „Covid“ ekstremali situacija Tokijuje ir sprendimas uždrausti žiūrovams dalyvauti pagrindiniuose sporto renginiuose paskatino viešbučių kambarių registracijų atšaukimo bangą. Ši naujausia nesėkmė daro dar didesnį spaudimą viešbučių pramonei, kuri visas viltis dėjo į vasaros žaidynes, turėjusias tapti tramplinu siekiant platesnio Japonijos ekonomikos tikslo per metus pritraukti 40 milijonų užsienio svečių.

Nors dideli viešbučių tinklai, turintys pakankamas grynųjų pinigų atsargas, gali nusiteikti lėtesniam atsigavimui ir laukti svečių jau pasibaigus „Covid“, mažesniems operatoriams pandemijos sužlugdyta olimpinė svajonė reiškia verslo ištvermės išbandymą, sektoriuje jau įsibėgėjant bankrotams.

„Mes dėjome tikrai daug vilčių ir lūkesčių į olimpines žaidynes, – prisipažįsta Makiko Furusato, valdanti mažytį tradicinio japoniško stiliaus viešbutį, įsikūrusį 15 minučių atstumu nuo keturių pagrindinių žaidynių lokacijų. – Atsidarėme 2019 m. spalį ir mums iškart smogė pandemija. O dabar dar tai, ir kaip tik tada, kai tikėjomės pagaliau užsidirbti.“

M. Furusato su vyru anksčiau padėjo prižiūrėti viešbutį kurortiniame miestelyje į vakarus nuo Tokijo. Žaidynės jiems atrodė kaip kartą gyvenime pasitaikanti galimybė persikelti ir įkurti nuosavą viešbutuką. Lokaciją jam parinko turėdami galvoje būtent olimpines žaidynes.

Tačiau užuot džiaugusis šurmuliuojančiais žaidynių svečiais, dabar M. Furusato užsiima rezervacijų atšaukimu ir mėgina konkuruoti su kitais viešbučiais, kurie sumažino olimpiniu laikotarpiu įprastas kainas iki trečdalio.

„Barai ir restoranai taip pat pakliuvo į baisią bėdą, bet jie bent jau gauna šiokią tokią kompensaciją iš vyriausybės, – sako ji, pabrėždama nusivylimą, kad ministras pirmininkas Yoshihide Suga nepadarė daugiau, kad padėtų tokiems žmonėms kaip ji. – Mūsų pramonė jiems tiesiog nerūpi.“

Sprendimas uždrausti žiūrovams dalyvauti žaidynėse gali reikšti daugiau nei milijoną atšauktų rezervacijų ar planų apsistoti viešbučiuose. Šis skaičius, kaip nurodė olimpinių žaidynių ministrė Seiko Hashimoto, paremtas 30 proc. parduotų bilietų į žaidynes, žiūrovams atvykstant už Tokijo apskrities ribų ir kiekvienam iš jų planuojant bent vienai nakčiai apsistoti viešbutyje.

Tokijas

„Šis pastarasis smūgis greičiausiai sukels dar daugiau bankrotų, – pažymėjo ekonomistas Hideo Kumano iš „Dai-Ichi Life Research Institute“. – Ir negalima atmesti olimpiados be žiūrovų įtakos nacionalinei nuotaikai.“

Šis niuansas bent iš dalies paaiškina paramos Y. Suga vyriausybei mažėjimo, o naujausios apklausos rodo, kad gyventojų palankumas valdžiai nusmuko iki rekordiškai žemo lygio.

Vyriausybė vėlavo kiekviename žingsnyje, – sakė 49 metų Kanako Miyake, turėjęs bilietus į futbolo renginį atidarymo ceremonijos dieną. – Jie tikrai turėjo paskiepyti daugumą žmonių dar prieš prasidedant olimpiadai. Galėjo pagaminti skiepų pasus, kad vakcinuoti žmonės galėtų žiūrėti žaidynes.“

H. Kumano skaičiuoja, kad viešbučių kambarių atšaukimų skaičius bus arčiau 700 000, o ekonominis tokio sprendimo poveikis viešbučiams sieks maždaug 50 milijardų jenų (456 mln. dolerių), viešbučiams šiuo metu gaunant nedaug papildomos vyriausybės pagalbos.

Takahide Kiuchi, „Nomura Research Institute Ltd.“ ekonomistas ir buvęs Japonijos banko valdybos narys, skaičiuoja, kad dėl sprendimo organizuoti žaidynes be žiūrovų bus prarasta 134 milijardai jenų (įskaitant bilietų kompensacijas ir prarastas kelionės išlaidas).

T. Kiuchi pažymi, kad egzistuoja didelės politinės kliūtys padėti viešbučiams, kurie praranda numatytą pelną.

Iki 2020 m. viskas atrodė visiškai kitaip. Rekordiniai 31,9 milijono svečių iš užsienio, kuriuos pritraukė olimpinės žaidynės, būtų leidę Japonijai nesunkiai pasiekti įspūdingą tikslą – 40 milijonų lankytojų per metus.

Viešbučių pramonė per trejus metus iki 2019 m. išleido 1,5 trilijono jenų (13,7 mlrd. dolerių), skubėdama papildyti ir atnaujinti savo patalpas, arba 50 proc. daugiau nei 2014–2016 m., skelbia „Bloomberg Economics“, remdamasi finansų ministerijos duomenimis.

O tada ištiko pandemija.

„Smulkesni operatoriai sudarė daugiau nei pusę visų kapitalo išlaidų ruošiantis 2020 m., ir žaidynės be žiūrovų jiems bus skaudus smūgis.“ – sake Yuki Masujima, Bloomberg ekonomistė.

„Covid-19“ prisidėjo prie to, kad 2020 m. viešbučių pramonės bankrotai pašoko 57 proc. iki aukščiausio lygio nuo 2011-ųjų – cunamio ir branduolinės katastrofos metų, rodo „Tokyo Shoko Research“ duomenys. Padėtis tikriausiai yra dar blogesnė, nes daugelis mažesnių verslo savininkų Japonijoje yra linkę nutraukti operacijas prieš sukaupdami pakankamai dideles skolas, kad būtų užregistruoti statistikoje.

Dabartinis Japonijos viešbučių asociacijos narių užimtumas išlieka mažesnis nei 30 proc., teigia direktorius Koichiro Kakee – nepalyginsi su maždaug 80 proc. iki pandemijos.

Pasak K. Kakee, viešbučių pramonei vyriausybės parama išlieka gyvybiškai svarbi, kaip ir bet kokie žingsniai švelninant nekilnojamojo turto mokesčius.

„Viešbučių pramonė kentėjo visos pandemijos metu, tačiau šis naujas smūgis dar labiau padidina skausmą“, – pažymėjo K. Kakee.

Vis dėlto tiems viešbučiams, kurie pajėgs išgyventi ir po olimpinių žaidynių, šviesa tunelio gale tikrai yra, sako ekonomistai, nes vakcinacijos lygis didėja. Remiantis „Bloomberg“ „Covid-19“ vakcinų sekimo programa, iki šiol pilnai paskiepyta apie 21,7 proc. Japonijos gyventojų.

H. Kumano prognozuoja, kad iki rugsėjo pabaigos turėtų būti paskiepyta daugiau nei pusė gyventojų.

Kitas svarbus žingsnis galėtų būti skiepų pasų išdavimas: savivaldybės paraiškas pradeda priimti nuo kitos savaitės, pranešė vyriausybės ministras sekretorius Katsunobu Kato.

„Jei privatus sektorius sugebės tinkamai panaudoti skiepų pasus, tai gali pagelbėti paklausai“, – teigė H. Kumano, pažymėdamas, kad pensininkai, kurių vakcinacijos lygis pakankamai aukštas, yra pasirengę vėl keliauti.

Vyriausybė taip pat turi net 1,3 trilijono jenų nepanaudotų lėšų savo kelionių šalies ribose kampanijai „Go To“, kuri praėjusiais metais buvo labai populiari, kol nebuvo nutarta, kad ji prisideda prie viruso platinimo.

Programa bus atnaujinta veikiausiai tik po rudens – dėl prieštaringos žinutės, kurią siųstų, teigia T. Kiuchi, tačiau kelionių pramonė tikisi, kad ji galiausiai sugrįš.

„Apmaudu, kad olimpiada turės vykti be žiūrovų, – el. laiške teigė didelio viešbučių tinklo operatoriaus „APA Hotel Ltd“ prezidentė Fumiko Motoya. – Bet kai „Covid-19“ bus suvaldytas, tikimės, kad atsinaujins „Go To“ ir mes vėl pamatysime vietinių kelionių paklausos augimą.“