„Dabar yra didžiulis klausimas, ar vetuoti šitą įstatymą su pasiūlymu, ar vis dėlto, žinant dabartinį kontekstą ir situaciją, pasirašyti prezidentui tokį įstatymą, tikintis, kad Seimas su Vyriausybe jį ištaisys Seimo (sesijos) pradžioje“, – interviu „Žinių radijui“ teigė P. Mačiulis.
Daugiausia kritikos šis įstatymas sulaukė dėl žmogaus teisių.
„Tokia situacija, kad dabartinė Seimo valdančioji dauguma savo kalboje kas trečią žodį vartoja „žmogaus teises“. Įdomu tai, kad, priimant šitą įstatymą, žmogaus teisės turbūt buvo užmirštos ir išmestos į šiukšlių dėžę. Migrantai palikti visiškai be jokių žmogaus teisių, net neturi apeliacijos galimybės pagal tą įstatymą. Tikrai keista, kad tokia kryptimi nuėjo Seimas“, – kalbėjo P. Mačiulis.
Tačiau kartu šalies vadovo patarėjas kažkiek ir pateisina tai: „Ir situacija neeilinė, ir laiko buvo nedaug, ir skubėjimas, ir vasaros visas kontekstas – rezultatas, tai yra priimtas įstatymas, tikrai nėra geras.“
„Dabar tikrai yra dvejonė, ar prezidentui vetuoti, ar vis dėlto pasirašyti, raginant jį ištaisyti kaip galima greičiau per rudens sesiją“, – sakė P. Mačiulis.
Jis teigė, kad prezidentas paskelbs savo sprendimą artimiausiu metu.
Seimas sugriežtino migrantų buvimo Lietuvoje sąlygas
„Delfi“ primena, kad Seimas neeilinėje sesijoje ypatingos skubos tvarka priėmė Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ ir lydimųjų teisės aktų pataisas, kuriomis nuspręsta paspartinti prieglobsčio prašymų nagrinėjimą ir apriboti kai kurias prieglobsčio prašytojų teises tais atvejais, kai valstybė jų negali užtikrinti dėl valstybėje paskelbtos karo padėties, nepaprastosios padėties, taip pat ekstremaliosios situacijos ar ekstremaliojo įvykio dėl masinio užsieniečių antplūdžio.
Už pagrindinio teisės akto pakeitimus balsavo 84 Seimo nariai, prieš – 1, susilaikė 5 parlamentarai.
Pasak vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės, mūsų valstybė iki šiol patiria neregėtą neteisėtų migrantų antplūdį, palyginti su 2020 m., jis yra išaugęs 23 kartus.
Jos tvirtinimu, tai nėra įprasta migracijos krizė, o tikslingai vykdomi hibridinės agresijos veiksmai prieš Lietuvą.
„Pastaruoju metu nuolat augantis užsieniečių, kurie neteisėtai kerta Lietuvos Respublikos valstybės sieną su Baltarusijos Respublika, o juos nustačius – piktnaudžiauja prieglobsčio procedūra, skaičius rodo, kad išaugusius neteisėtos migracijos procesus skatina nedemokratiniai režimai, ir, tikėtina, kad tokia situacija nėra vienkartinė ar trumpalaikė problema, bet gali dar labiau didėti ir kartotis“, − pažymėjo pataisų iniciatoriai.
Įstatyme įtvirtinta, kad prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas ar apribota jo teisė išvykti iš apgyvendinimo vietos, jei jis į Lietuvos Respublikos teritoriją atvyko neteisėtai kirtęs Lietuvos Respublikos valstybės sieną, esant karo padėčiai, nepaprastajai padėčiai, taip pat dėl masinio užsieniečių antplūdžio paskelbtai ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui.
Paskelbus karo padėtį, nepaprastąją padėtį, taip pat ekstremaliąją situaciją ar ekstremalųjį įvykį dėl masinio užsieniečių antplūdžio, galės būti laikinai ir proporcingai ribojamos prieglobsčio prašytojų teisės, jeigu jų negalima užtikrinti dėl objektyvių ir pagrįstų priežasčių, išskyrus teisę į materialines priėmimo sąlygas, būtinosios medicinos pagalbos teikimą ir valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, o pažeidžiamiems asmenims – ir teisę naudotis jų specialiuosius poreikius atitinkančiomis priėmimo sąlygomis. Išnykus šioms priežastims, pažeidžiamiems asmenims prieglobsčio prašytojų teisės turės būti užtikrinamos prioriteto tvarka.
Esant dideliems prieglobsčio prašytojų srautams ir siekiant kuo greičiau išnagrinėti prašymus suteikti prieglobstį, nelydimų nepilnamečių, kurie prašo prieglobsčio, ir prieglobsčio prašytojų, kurie buvo kankinti, išprievartauti ar patyrė kitokį sunkų psichologinį, fizinį ar seksualinį smurtą, prašymai suteikti prieglobstį, paskelbus karo padėtį, nepaprastąją padėtį, taip pat ekstremaliąją situaciją ar ekstremalųjį įvykį dėl masinio užsieniečių antplūdžio, galės būti nagrinėjami skubos tvarka.
Šiuo metu įstatyme numatytas maksimalus 28 dienų terminas – per tokį laikotarpį prieglobsčio prašytojai gali būti neįleisti į Lietuvos Respubliką. Atsižvelgus į augančius nelegalios migracijos srautus, 28 dienų terminas galės būti pratęsiamas karo padėties, nepaprastosios padėties, taip pat dėl masinio užsieniečių antplūdžio paskelbtos ekstremaliosios situacijos ar ekstremaliojo įvykio laikotarpiu ir 28 dienas po jų pabaigos, tačiau ne ilgiau nei 6 mėnesius.
Siekiant paspartinti galutinių sprendimų dėl prieglobsčio prašymų priėmimą ir sumažinti teismų krūvį, bus nustatoma skundų dėl neigiamų sprendimų privaloma ikiteisminio nagrinėjimo procedūra Migracijos departamente. „Tik po jos Migracijos departamento sprendimas galės būti skundžiamas Apygardos administraciniam teismui, kurio sprendimas bus galutinis ir neskundžiamas. Viso prieglobsčio prašymo metu, taip pat apskundimo metu užsieniečiui būtų garantuojama teisinė pagalba“, − tvirtino A. Bilotaitė.
