Savivaldybę kaltina verslo žlugdymu
Nuo liepos 12 dienos gyvenimas Kauno senamiestyje pasikeitė iš esmės. Anksčiau iki vėlumos šurmuliavusi, barais bei užeigomis garsėjusi Vilniaus gatvė virto statybų aikštele. Po karantino atsigauti pradėjusią gatvę apjuosė tvoros, uždaryti šoniniai įvažiavimai.
Apie būtinybę kapitaliai sutvarkyti apgailėtinos būklės Vilniaus gatvę, pakeisti išsikraipiusį jos grindinį bei šaligatvius, kalbėta jau seniai. Viltasi, kad darbus bus galima pradėti pavasarį, kai visos šalies gyvenimą buvo sukaustęs karantinas. Tačiau šioms viltims išsipildyti nebuvo lemta: Kauno savivaldybei ilgai nepavyko rasti rangovo, galiausiai viešųjų pirkimų konkursas ėmė strigti dėl teisminių ginčų.
Vilniaus gatvės kapitalinio remonto sutartis tarp Kauno savivaldybės ir darbų rangos konkursą laimėjusios uždarosios akcinės bendrovės „Autokausta“ buvo pasirašyta tik šių metų birželio 15 dieną. Jos vertė – 4 mln. 777 tūkst. eurų. Numatomas darbų atlikimo terminas – 12 mėnesių.
Apie prasidėsiantį remontą Vilniaus gatvėje veikiančių barų ir restoranų vadovams buvo pranešta iki darbų pradžios likus mažiau nei dviem savaitėms – liepos 1 d. Tai sukėlė suprantamą, po pandemijos dar nespėjusių atsigauti, įmonių vadovų pasipiktinimą. Verslininkai sakė nesuvokiantys, kodėl informuoti taip vėlai, minėjo, jog vienintelė logiškai išeitis – atleisti darbuotojus ir stabdyti veiklą, o savivaldybę kaltino verslo žlugdymu.
Darbų pabaigą gali pavėlinti archeologiniai atradimai
Kauno savivaldybė skelbia, kad baigus Vilniaus gatvės remonto darbus pagrindinė Senamiesčio gatvė pasikeis iš esmės. Nemažai nepatogumų pėstiesiems keliantys grindinio akmenys bus nugludinti, pakis ir šaligatvių danga, atsiras nauji šviestuvai, suoliukai, kiti mažosios architektūros elementai. Visus šiuos darbus planuojama baigti kitų metų vasarą.
Didžiausi ir sudėtingiausi darbai – ne grindinio ar šaligatvių remontas, bet po žeme, net 4 metrų lygyje esančių vamzdynų keitimas. Sovietmečiu įrengtos komunikacijos iki šiol nebuvo kapitaliai remontuotos, dėl blogai funkcionuojančių nuotėkų sistemos kenčia daugelis Senamiesčio verslininkų ir gyventojų.
Savivaldybės atstovai teigia, kad pakeisti vamzdynus ketinama iki Kalėdų. Tada gatve jau galės vaikščioti žmonės, gal atsidarys ir barai. Ar tai įvyks – sunku pasakyti, nes žemės darbai istoriškai vertingame Kauno senamiestyje bus atliekami prižiūrint archeologams.
Aptikus vertingų radinių, kas labai tikėtina kasinėjant senamiestį, gatvės remonto darbai turės būti stabdomi, o mokslininkai atliks išsamius tyrimus.
Atradimų tikimybė gana didelė, nes keičiant vamzdynus bus kasama ne tik sovietmečiu jau suardyta Vilniaus gatvės dalis, bet ir iki šiol neliestos jos prieigos.
Pagrindinė senojo Kauno gatvė
„Atliekant darbus visame šiame objekte privalu kasdien dalyvauti archeologams. Jeigu kur nors pasirodytų įtartinos vietos, ar būtų atidengti iki šiol nepaliesti sluoksniai, manyčiau, kad lemiamą žodį turėtų tarti archeologai, fiksuoti radinius“, – portalui „Delfi“ sakė Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius, istorikas Jonas Vaičenonis.
Mokslininkas akcentavo, kad šiuo metu remontuojama senamiesčio arterija buvo viena centrinių miesto gatvių.
„Jos ašyje ėjo pagrindinis kelias į Vilnių, į toliau esančius miestus“, – sakė VDU profesorius J. Vaičenonis.
Pasak istoriko, kelias ties dabartine istorine prezidentūra darė posūkį ir link miesto vartų driekėsi dabartine J. Gruodžio gatve. Toliau jis ėjo dabartinės Laisvės alėjos ašimi link A. Mickevičiaus slėnio.
„Tai pagrindinė miesto arterija. Manau, kad dirbant šioje teritorijoje galima laukti labai įdomių istorinių atradimų“, – sakė VDU profesorius, istorikas J. Vaičenonis.
Tikisi aptikti vertingų radinių
Archeologinę priežiūrą remonto metu atliekančios mažosios bendrijos „Praeities tyrimų institutas“ vadovas Simonas Sprindys sakė, jog tikimasi aptikti vertingų radinių kasant tose vietose, kurios nebuvo liečiamos sovietmečiu.
„Didžioji dalis mūsų darbų bus vykdoma sovietmečiu paklotų inžinerinių tinklų vietose. Nebent kasant tranšėjas vamzdžiams buvo suardyti vertingi sluoksniai ir radiniai nebuvo išimti, liko permaišytame grunte. Tokių radinių šiose vietose gali būti“, – sakė archeologas.
Pasak specialisto, inžinerinius tinklus planuojama tiesti ir naujose, iki šiol nejudintose vietose, tad čia galima surasti vertingų radinių.
„XVII – XVIII amžių tikrai turėtume pasiekti, tikėkimės, kad XVI, o gal net ir XV amžius bus pasiektas. Mes tyrimus vykdysime iki natūralaus, ledyno suformuoto grunto, kuriame žmogaus veiklos pėdsakų nebėra.
Deja, XIV – XVI am. laikotarpių sluoksniai dažniausiai būna suardyti XVII – XVIII am. vykdant statybos darbus, XIX – XX am. statant bei tiesiant inžinerinius tinklus.
Kadangi Vilniaus gatvė – viena seniausių Kauno gatvių, o jos trasa iš esmės nėra pakitusi, tikėkimės, kad vėlesniais laikais vykdant statybos darbus į pačią gatvę per daug nebuvo lendama ir ankstesnių laikotarpių sluoksniai liko nepaliesti.
Čia, aišku, „pagalbą“ mums suteikė sovietai, per patį gatvės centrą 3 – 4 metrų gylyje nutiesdami inžinerinius tinklus. Aišku, kad daug kas buvo sugriauta. Bet tikėkimės, kad gatvės pakraščiuose, tose vietose, kur bus tiesiami nauji inžineriniai tinklai, mes rasime kai ką ankstyvesnio“, – svarstė archeologas S. Sprindys.
Dėl archeologinių radinių gali tekti keisti projektą
Gatvės remonto darbus prižiūrinčio Praeities tyrimų instituto vadovas S. Sprindys dar negalėjo pasakyti, kuriam laikui sustotų darbai, jeigu būtų rasta kažkas vertingo.
„Reikia suprasti vieną dalyką, jeigu mes kažką randame, nebūtinai turi būti vykdomi archeologiniai tyrimai, taupant laiką gali būti keičiamas ir gatvės rekonstrukcijos projektas: vamzdžiai pakeliami aukščiau, pakeičiama trasa į vagą, kurioje viskas suardyta sovietmečiu.
Kalbant apie Kauno gyventojams „juodžiausią scenarijų“, jei visų naujų trasų vietose būtų aptiktas vertingas sluoksnis ir nebūtų galima pakeisti projekto, naujų atkarpų yra labai nedaug lyginant su visos gatvės rekonstrukcijos apimtimi. Tai iš esmės mūsų darbai, jeigu reikėtų detalių archeologinių tyrimų, netrukdytų įrengti magistralinius tinklus, kurie atims daugiausia laiko“, – portalui „Delfi“ sakė S. Sprindys.
Archeologas minėjo susitaręs su savivaldybe bei gatvę rekonstruojančia bendrove „Autokausta“, kad dirbama bus atkarpomis. Vieną atkarpą ištyrus ji bus atiduodama rangovams bei einama prie kitos atkarpos.
„Darysime viską, kad mūsų tempai neatsiliktų nuo rangovų tempų. Labai svarbus momentas, kodėl visi nori darbus taip greitai padaryti, nes kitais metais Kaunas taps Europos kultūros sostine.
Tai kokia Kaunas būtų Europos kultūros sostinė, jeigu pagrindine ir seniausia Vilniaus gatve važiuotų ekskavatoriai be archeologų priežiūros? Jeigu mes esame Europos kultūros sostinė, pasirodykime, kokie esame kultūringi, galbūt turėsime kokių nors ypatingų mokslinių atradimų“, – portalui „Delfi“ sakė archeologas S. Sprindys.
„Slaptieji“ senamiesčio požemiai ir tunelis po Nerimi
Kauno senamiestis garsus ne tik istoriniu paveldu, bet ir įvairiomis legendomis. Kauniečių fantaziją iki šiol virpina karta iš kartos sklindantys pasakojimai apie paslaptingus tunelius, kuriais neva iš senamiesčio galima pasiekti net Žemųjų Šančių rajoną. Esą slaptais tuneliais sujungti pagrindiniai senosios miesto dalies – rotušė, Kauno katedra, netoliese esančios bažnyčios.
Bene žymiausia legenda byloja apie slaptą, iki šiol nesurastą tunelį, nuo Kauno pilies vedantį į kitą Neries pusę. Esą po vandeniu buvęs slaptas kelias, kuriuo pilies gynėjai galėdavę pasitraukti iš apsiausties.
Tačiau tikimybė, kad remontuojant Vilniaus gatvę bus atrasti slaptieji tuneliai tolygi nuliui. Požeminių kelių paprasčiausiai nėra, nes juos tiesti būtų labai brangu ir neprasminga.
VDU istorikas, profesorius J. Vaičenonis pastebi, kad šiai dienai nėra jokio pagrindo tikėti šių pasakojimų realumu.
„Yra mitai, kurių dalis formavosi XIX amžiaus pabaigoje bei XX amžiaus pradžioje, kai Kauno pilis buvo apleista. Jos rūsiuose yra arkinis įėjimas į bastėjos požemį, o žmonėms tas patekimas, kurio kryptis tarsi vedė po Neries upe kėlė tam tikras asociacijas. Jos ėjo iš lūpų į lūpas, tapo legendomis.
Šias legendas, apie kurias ir aš esu rašęs, paneigė Eduardas Volteris (lietuvių filologas, etnologas, archeologas – red.), kuris tarpukariu būdamas Kauno miesto muziejaus vadovu tęsė Kauno pilies tyrinėjimus, jų metu atkastas praėjimas į bastėją. Taip pat rinkti žmonių pasakojimai, ieškant galimų išėjimų kasinėta aplinkui Kauno rotušę. Galų gale buvo konstatuota, kad visa tai – legendos, o jokių tunelių nėra“, – kalbėjo profesorius J. Vaičenonis.
Mokslininkas pastebėjo, kad tam tikrų asociacijų su mitiniais slaptais požemiais gali kelti nuotėkų kolektoriai, kurie buvo statomi tarpukariu.
„Statant naujus namus Šv. Gertrūdos gatvėje buvo atliekami archeologiniai tyrinėjimai, jų metu rasti mūriniai kolektoriai. Jie tikrai egzistuoja, yra įvairiose miesto vietose, o jų paskirtis – ūkinė“, – pasakojo VDU profesorius, istorikas J. Vaičenonis.
