„Negavus Lietuvos kultūros tarybos finansavimo (nors Lietuvos kultūros ekspertai pritarė daliniam finansavimui, projektas vis tiek buvo atmestas), „Singularities“ premjera liepos 17 d. įvyks tik Jungtinėje Karalystėje ir, deja, planuoto paraleliai vykstančio pasirodymo gyvai Lietuvoje nebus“, – rašoma pranešime žiniasklaidai.
Kartu su partneriais Halo miesto šokio šokio iniciatyva „Hull Dance“ ir Užupio meno inkubatoriumi „Okarukas“ visgi sugebėjo prisitaikyti prie pandemijos diktuojamų sąlygų ir apribojimų, kuriant pačiu netikėčiausiu būdu. Įvadinis seminaras, kūrybinės dirbtuvės ir repeticijos vyko jau įprastu tapusiu nuotoliniu būdu.
Tai – jau antrasis „Okarukas“ projektas bendradarbiaujant su „Hull Dance“: 2019 m. įvyko šokio spektaklio „Birds“ premjera „St. George“ mašinų stovėjimo aikštelėje Halo mieste šiuolaikinio šokio festivalio „Transgressions“ metu. Paradoksalu, tačiau ir šiemet „Okaruko“ komanda sugebėjo sukurti ir pristatys įvietintą performansą prekybos centre „Princes Quay“, įtraukdami Halo miesto bendruomenės narius – ir visa tai vyksta būnant savo rezidencijos studijoje Užupyje.
2019 m. su LKT daline parama, po premjeros Jungtinėje Karalystėje performansas „Birds“ taip pat buvo pritaikytas erdvei ir pristatytas net kelis kartus įvairiuose festivaliuose Lietuvoje. Tačiau šiemet be finansavimo iš Lietuvos pusės, to, deja, padaryti nepavyks. Kūrėjai tikisi, kad Lietuvoje pasitaikius progai bus galima pristatyti bent dalį šio projekto, t. y. tik šokio filmo formato videoklipą, sukurtą bendradarbiaujant su menininku Andriumi Seliuta, Phil Von ir Sakurako studentėmis Saule Emilija Rašimaite ir Viktorija Smolskaite.
„Singularities“ – tai šiuolaikinio šokio ir elektroninės muzikos kalba pasakojama istorija apie žmogaus transformaciją ir kartu aliuzija į dabartinį mūsų laikmetį, kai žmonija išgyvena dramatiškus ir, deja, negrįžtamus pokyčius. Tai lyg savotiškas mūsų vartotojiškos visuomenės antropoceno eroje būklės atspindys juodajame veidrodyje. Klausiama, kur mes esame ir kur link einame? Tai žmonių grupelės istorijos, kurios sukuria mikrosociumą ir kartu atskleidžia kiekvieno individo dramą atskirai. Jie visi kartu ir kiekvienas atskirai išgyvena tam tikrą krizę ir neišvengiamai vyksta transformacijos, tapsmas. Pandemija palietė mus visus ir tam tikru atžvilgiu tai buvo bendras pasaulinis išgyvenimas, Tačiau kiekvienas individas pergyveno ir savo asmeninę krizę ir virsmą karantino metu, kai net ir demokratinės valstybės pradėjo varžyti esmines laisves: kai kurių šeimų nariai buvo atskirti, vieniši žmonės liko uždaryti savo vienatvėje, kai kurie prarado bet kokias pajamas ir negavo jokios kompensacijos, o kai kas sugebėjo iš viso to pasipelnyti…
Vienatvė ir susvetimėjimas, kaip ir neišvengiama technologijų invazija į mūsų – ypač vaikų – gyvenimą, jau buvo problema ir anksčiau, tačiau karantinas tapo šių problemų katalizatoriumi. Todėl viena iš „Singularity“ reikšmių ir yra tas hipotetinis laiko momentas, kai technologinis augimas tampa nekontroliuojamu ir negrįžtamu, o tai lemia nenumatomus žmogaus civilizacijos pokyčius. Gal tas momentas yra dabar?
Konceptualiai mąstydami ir diskutuodami apie „Singularity“ konceptą, projekto dalyviai, taip pat ir Lietuvos muzikos ir teatro akademijos studentai, butô seminarų metu keliavo nuo neapibrėžtumo, slypinčio kosmoso juodosiose skylėse, ir neišvengiamai grįžtant į giliai žmogaus viduje esančius klodus. Šio tarptautinio projekto rezultatai pristatomi gyvo performanso ir videoinstaliacijos būdu Halo mieste prekybos centre festivalio metu šį šeštadienį.
