Rado pinigų darbams paspartinti
Kaip teigė AB “Lietuvos geležinkeliai” Statybos ir statinių priežiūros skyriaus viršininkas Antanas Papakulis, stoties remontas kainuos 22,2 milijono litų. Iš pradžių buvo planuota, kad darbai bus baigti iki 2008 metų gruodžio 20 dienos. Tačiau statybininkai tikino, kad viską padarys greičiau.
Anot UAB “Kaminta” statybos darbų direktoriaus Antano Venskaičio, “Lietuvos geležinkeliai” šiemet darbams skyrė 10 milijonų litų, todėl kitais metais darbai bus baigti.
Po remonto stoties tūris beveik nepasikeis. Senoji Kauno stotis buvo sugriauta, ją po karo nutarta atstatyti. Ji pastatyta 1952 metais pagal “Sojuztransprojekt” Leningrado skyriaus 1949 metų projektą. Naujas statinys iškilo beveik ant caro laikų statinio pamatų. Remontuodami pastatą “Kamintos” darbininkai taip pat rado caro laikų sienų liekanų. Anot A.Papakulio, geležinkelio stočių projektai sovietiniais laikais buvo saugomi Maskvoje arba Leningrade, todėl Lietuvoje remiamasi tik nuotraukomis, piešiniais.
Pagrindinė salė dar veikia
Bus suremontuoti stoties požeminiai keliai į antrąjį ir trečiąjį peronus. Jau iškastas naujas požeminis kelias, kuriuo iš požeminės pėsčiųjų perėjos bus galima patekti į pirmąjį pagrindinį peroną. Perone bus remontuojamas stogelis, antrasis pagrindinio geležinkelio kelias. Pagrindinei keleivių salei, kuri dar veikia, eilė ateis paskutinei.
Stoties vidus labai pasikeis. Rūmai taps patogesni neįgaliesiems, jiems bus įrengti liftai, jie galės patogiau patekti į peroną. Statomi nauji požeminiai tualetai. Abiejuose šoniniuose fligeliuose įrengtos perdangos, kurios erdvę išskirstė į du aukštus. Čia įsikurs įvairios “Lietuvos geležinkelio” tarnybos, kurios dabar išsimėčiusios po įvairius pastatus. Nereikalingi statiniai bus nugriauti.
Kiekvienas grožį supranta savaip
Stoties ansamblis į nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą įtrauktas 2002 metais. Anot A.Papakulio, tai susigriebta padaryti, kai “Lietuvos geležinkeliai” pradėjo rengti projektą ir kreipėsi į Kultūros vertybių apsaugos departamentą (KVAD) sąlygų. A.Papakulio teigimu, projektas būtų buvęs drąsesnis. Jis sakė, kad Vilniuje remontuojant stotį KVAD mažiau prieštaravo įvairiems pokyčiams.
Anot A.Venskaičio, su paveldo saugotojais pavyksta rasti bendrą kalbą. “Apsibarame ir dirbame. Jeigu tikrai negalime ko nors išsaugoti, mums leidžia keisti. Mums būtų lengviau nugriauti ir padaryti iš naujo, tačiau prieš pradėdami remontuoti šį pastatą žinojome, kad teks nemažai restauruoti”, - sakė jis.
Statybos darbų vadovas norėtų dirbtinį marmurą, kuris naudotas kolonų apdailai, pakeisti natūraliu marmuru. “Tačiau turime tai išsaugoti. Fligeliuose pastatėme naujas kolonas, jų apdailai naudosime naujas medžiagas. Paminklosaugininkai prašė palikti esamus langus. Susitarėme, kad paliksime tik dalį langų pagrindinėje salėje, o kitur dedame naujus. Daugelį puošybos elementų išsaugosime. Ar tai gražu, sudėtinga kalbėti. Kiekvienas grožį supranta savaip”, - sakė A.Venskaitis.
“Taip, ne visiems “gražu” reiškia tą patį”, - sakė ir KVAD Kauno teritorinio padalinio vedėja Irena Vaškelienė.
Anot jos, pastatas yra valstybės saugomas, todėl jam taikoma restauravimo atkūrimo metodika ir konservacijos. “Turi būti išsaugoti visi elementai, kurie sudaro objekto vertingąsias savybes. Pastate bus išsaugoti pagrindiniai elementai. Vyksta diskusija, sprendimai priimami vietoje. Kol kas nebuvo didelio mūšio. Atradus naujų elementų, visada kviečiami paveldo specialistai”, - sakė ji. I.Vaškelienė sakė, kad nesipriešinama keisti to, kas nusidėvėjo. “Langai susidėvėję, todėl leista gaminti naujus, tačiau kai kur išliks seni”, - aiškino specialistė.
Rūpinasi išsaugoti istoriją
I.Vaškelienė pritarė, kad galbūt pastato viduje natūralus marmuras atrodytų gražiau nei dirbtinis: “Bet tai būtų neteisinga. Taikyti sąvoką “gražu” iš esmės neteisinga. Tuo laiku naudotos medžiagos atspindi laikotarpį”.
I.Vaškelienė buvo patekusi į kritikos ugnį po to, kai reikalavo išsaugoti dalį sovietinių laikų simbolių ant Aleksoto tilto. Ar ji nebijo, kad vėl bus pavadinta sovietinio paveldo saugotoja?
“O ar visi tie rėkautojai nebijo vieną kartą atsibusti ir pamatyti, kad nebeturime kuo pasigirti? Arba mes turime istoriją, arba jos neturime. Nėra kito pasirinkimo”, - sakė I.Vaškelienė.
Tebesiginčijama dėl grindų
Stoties remontą prižiūrintis Nekilnojamųjų kultūros vertybių ekspertas Kęstutis Linkus sakė, kad daugiausia ginčų kyla su užsakovais.
“Jie norėtų smarkiai viską pakeisti, tačiau ieškome kompromiso. Labiausiai nesutariame dėl grindų išsaugojimo. Trijose salėse buvo išlikę autentiškų grindų, tik ne visur vienoda jų būklė. Vienas grindis teko paaukoti, nes reikėjo įrengti požeminius tualetus, o tai neįmanoma neišardžius grindų. Kitoje salėje, kur bus nuomojamos patalpos kavinei, vaistinei, grindis pavyko išsaugoti iš dalies. Didžiojoje salėje grindys nekokios, užsakovai nori visiškai naujų. Tačiau ten išlikę autentiškų raštų, kai kur matomos net iš plytelių išdėliotos tautinės juostos. Žinoma, išsaugoti sunku, bet tai įmanoma padaryti. Čia nėra sovietinių simbolių. Manau, kad tai vienas pirmųjų pokario pastatų, kuriuose panaudoti tautiniai raštai. Tai ne Gedimino stulpai, todėl niekam neužkliuvo”, - mano K.Linkus.
Ekspertas sakė, kad pastatas atspindi praėjusio amžiaus 4-5 dešimtmečio architektūrą. “Jos galima rasti visoje Europoje. Statyba vyko pokariu, todėl trūko medžiagų, apdaila nebuvo kokybiška, įrengtos medinės perdangos. Statyta kuo pigiau. Viename straipsnyje radau, kad projekte buvo numatyta fasadą papuošti granitu, bet naudotas tik tinkas. Viduje taip pat naudota mažai natūralių medžiagų. Tačiau matau, kad čia dirbo geri meistrai, ko gero, tie patys kaip ir Karininkų ramovėje”, - sakė K.Linkus.
