„Šiandien VGT buvo pristatyti konkretūs veiksmai ir planai. Pagrindinis akcentas – sustiprinta sienos apsauga, šiuo metu mūsų pasienyje yra sutelktas maksimalus VSAT pareigūnų kiekis, įtrauktos visos kitos vidaus reikalų sistemos pajėgos. Šiandien mes konkrečiai apsitarėme dėl papildomų kariuomenės pajėgumų.
Nors jau nuo šeštadienio kariai yra pastiprinę sienos apsaugą, tačiau esame sutarę, kad mūsų sienos apsauga bus sustiprinta dar didesnėmis mūsų krašto apsaugos pajėgomis“, – sakė ministrė A. Bilotaitė.
Ji teigė, kad konkrečių skaičių įvardinti negali, nes tai yra pernelyg jautri informacija.
„Yra priimti sprendimai statyti fizinę sieną, kuri atrodytų taip – 2 metrų tvora, o ant jos vėliau būtų uždedama koncertina“, – sakė vidaus reikalų ministrė.
Vidaus reikalų ministrė A. Bilotaitė teigė, kad jau dabar atsiranda nelegalių migrantų, kurie sutinka savanoriškai grįžti į savo kilmės šalį.
Vidaus reikalų ministrė pirmadienį surengtoje spaudos konferencijoje teigė, jog supranta visas kylančias rizikas.
„Kalbant apie tas vietas, kur bus apgyvendinami neteisėti migrantai, mes remsimės gerąja praktika, kurią turi kitos valstybės. Organizuojant gyvendinimą pagal tam tikrus sektorius, grupes, mes suprantame rizikas, kad gali kilti neramumai, yra ir koronavirusas, kiti dalykai, todėl į juos bus atsižvelgiama“, – aiškino vidaus reikalų ministrė A. Bilotaitė.
Ministrė po VGT posėdžio teigė, jog nelegaliems migrantams pasiprašius prieglobsčio, įsijungia procedūros, kurias privalu atlikti.
„Tos priemonės kaip fizinis barjeras, spygliuota tvora, dar didesnis pareigūnų ir karių kiekis, mes jau dabar matome nedidelę tendenciją, jog tai veikia. Dar sustiprinus, tikiu, kad mes turėsime geresnį rezultatą ir tai padės mums suvaldyti neteisėtos migracijos srautus. Bet kalbant apie procedūras, kai tie asmenys patenka į Lietuvos Respubliką ir pasiprašo prieglobsčio, taip, įsijungia mechanizmas ir mes privalome atlikti visas procedūras“, – sakė vidaus reikalų ministrė.
Ji taip pat anonsavo, jog visi keliai į Lenkiją yra sustiprintai kontroliuojami.
Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas teigė, kad Lietuvos kariuomenė pasiruošusi suteikti daugiau pagalbos.
„Kuomet į KAM kreipėsi VRM dėl pagalbos teikimo, ta pagalba yra suteikiama. Parama buvo teikiama logistinė – palapinių miestelis, angarai, koncertina tvoros įrengimas. Ir krašto apsaugos savanoriai 8 pasienio užkardose. Bet atsižvelgiant į poreikį Lietuvos kariuomenė yra pasiruošusi suteikti ženkliai didesnę paramą, tas ir bus padaryta. Per artimiausias savaites ta parama bus nuolat didinama“, – sakė ministras.
A. Anušauskas pabrėžė, jog parama turi būti išnaudojama efektyviai.
Ministras ragino nepamiršti ir prie Lietuvos vyksiančių „Zapad“ karinių pratybų.
Parengė rezoliuciją
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas po VGT susitikimo anonsavo, jog Seime registruota rezoliucija, kuri nurodo, jog veiksmus prieš Lietuvą Seimas vertina kaip hibridinę agresiją.
„Šalia jau įvardintų priemonių – raginsime Vyriausybė kuo greičiau statyti tvorą, procesai prasidėjo. Akcentuojame ir tai, kad nelegalios migracijos srautų organizatoriai būtų patraukti baudžiamojon atsakomybėn“, – kalbėjo Seimo narys L. Kasčiūnas.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas po VGT susitikimo anonsavo, jog Seime registruota rezoliucija, kuri nurodo, jog veiksmus prieš Lietuvą Seimas vertina kaip hibridinę agresiją.
„Ką tai reiškia praktikoje? Kad tradicinė dichotomija tarp politinio pabėgėlio ir ekonominio migranto nebūtinai yra pritaikomi šiai situacijai, kuri yra Lietuvoje. Nes tai yra kito, kaimyninio režimo organizuojami veiksmai. Natūralu, kad taip ir turėtų būti vertinami. Šalia jau įvardintų priemonių – raginsime Vyriausybė kuo greičiau statyti stiprų gynybinį barjerą – tvorą, procesai prasidėjo, tuo džiaugiamės. Akcentuojame ir tai, kad nelegalios migracijos srautų organizatoriai būtų patraukti baudžiamojon atsakomybėn“, – kalbėjo Seimo narys L. Kasčiūnas.
„Jei tokia agresija intensyvės, gali būti taikomos ir kitokios sulaikymo priemonės. Čia siūlome galvoti apie tam tikras lankstesnes priemones“, – sakė parlamentaras.
Seimo narys L. Kasčiūnas teigė, kad nelegalių pabėgėlių kilmės šalys turi žinoti, kad Lietuvoje nėra suteikiamos „šiltnamio sąlygos“.
„Tai tos šalys turi sužinoti“, – sakė jis.
L. Kasčiūnas taip pat teigė, jog jei agresija nesiliaus, teoriniu lygmeniu numatyti ir dar du veiksmai.
Pirma – pradėti konsultacijas su NATO valstybėmis–narėmis, pirmiausia JAV, pagal Šiaurės Atlanto sutarties 4 straipsnį, kuriame teigiama, jog „Šalys tarpusavyje konsultuosis, jeigu bet kurios iš jų nuomone, kiltų grėsmė bet kurios Šalies teritoriniam vientisumui, politinei nepriklausomybei ar saugumui.
Taip pat kreiptis į ES valstybes, Europos Komisiją ir kitas institucijas, kviečiant parodyti solidarumą ir suteikti Lietuvai reikalingą paramą atremiant hibridinę agresiją, tame tarpe pagal ES sutarties 222 str. įtvirtintą solidarumo sąlygą, kuri numato, jog „jei valstybė narė patiria teroro aktą, gaivalinę nelaimę ar žmogaus sukeltą katastrofą, Sąjunga ir valstybės narės veikia bendrai ir solidariai“.
Bilotaitė atmeta kritiką dėl VRM parengtų pataisų prieštaravimo Konstitucijai: pakeitimai yra reikalingi suvaldyti migracijos bangą
Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė teigia, kad Vyriausybės parengtos nelegalių migrantų prieglobsčio prašymų tvarkos pataisos yra reikalingos siekiant suvaldyti migrantų srautus. Pasak ministrės, supaprastintos procedūros ir sprendimų apeliavimo galimybių apribojimas leistų Lietuvai lengviau susitvarkyti su šia krize. A. Bilotaitė tvirtina, kad daugelis pateiktų prašymų vis tiek bus atmesti.
„Mes matome tendencijas, kad mūsų migracijos sistema yra naudojamasi. Iš tos praktikos, kokia yra nagrinėjant prieglobsčio prašymus, mes matome, kad tikriausiai šimtas procentų jų yra tokie, kad sprendimas yra nesuteikti šito statuso“, – pirmadienį surengtoje spaudos konferencijoje kalbėjo A. Bilotaitė.
Pasak jos, Baltarusijos režimo vykdomi veiksmai reikalauja procedūrinių pokyčių šalies teisės aktuose.
„Akivaizdu, kad Lukašenka naudoja prieš mus šitą priemonę ir naudojamasi mūsų migracijos sistema. Esant šiai ekstremaliai situacijai, manau, kad yra labai rimta priežastis priimti pakeitimus, kurie neleistų piktnaudžiauti mūsų migracijos sistema“, – įsitikinusi ministrė.
A. Bilotaitė atmeta kritiką dėl galimo parengto projekto prieštaravimo Konstitucijai. Jos teigimu, šiuo metu susiklosčiusi situacija reikalauja adekvataus atsako, kuris leistų suvaldyti situaciją. Ministrė tikisi, kad antradienio neeiliniame posėdyje parlamentarai priims atitinkamus sprendimus.
„Situacija yra ekstremali. Mes matome tendencijas. Tai nėra įprastas migracijos kelias, tai yra prieš mus vykdomas hibridinis karas. Todėl atsakas turi būti adekvatus. Tai mums padėtų sukurti rimtą atgrasymą naudotis šiuo migracijos keliu ir suvaldyti migracijos krizę“, – sakė A. Bilotaitė.
Susiduria su didžiuliais nelegalių migrantų srautais
Į posėdį buvo kviečiami Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas, vidaus reikalų ministrė, užsienio reikalų ministras, Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadas, taip pat Lietuvos savivaldybių asociacijos vadovas.
Į Valstybės gynimo tarybą įeina prezidentas – vyriausiasis valstybės ginkluotųjų pajėgų vadas, ministras pirmininkas, Seimo pirmininkas, krašto apsaugos ministras ir kariuomenės vadas.
Valstybės gynimo tarybai vadovauja prezidentas.
Lietuva pastaraisiais mėnesiais susiduria su beveik dvidešimt kartų išaugusiais nelegalių migrantų srautais Baltarusijos pasienyje. Lietuvos pareigūnai teigia, kad tai – organizuota Baltarusijos režimo hibridinė ataka prieš Lietuvą.
