Baldais prekiaujančioje įmonėje jau pasiskiepijo per 80 proc. darbuotojų. Dauguma jų, kaip sako vadovas, dirbantys kontaktinį darbą. Likusieji testuojasi reguliariai.
„Manau, žmonės patys yra labiau suinteresuoti tie, kurie turi daugiau kontaktinio darbo“, – pažymi įmonės „Furniture“ įkūrėjas ir vadovas Pijus Makarevičius.
Jis sako, kad versti skiepyti darbuotojų nereikia, dauguma tą daryti jaučia pareigą.
„Turbūt daugiausiai rodėme savo pavyzdžiu. Pats pasiskiepijau ir netikime kažkokiu privalomu skiepijimu ar kažko darymu per prievartą. Vienintelis dalykas, ką mes galime padaryti, – parodyti pavyzdį“, – įsitikinęs verslininkas.
Vis dėlto įmonės vadovas įsitikinęs, kad likusieji darbuotojai artimiausiu metu pasiskiepys.
„Viena dalis pradeda skiepytis dabar, kai prasideda atostogų sezonas, kiekvienas turi skirtingas motyvacijas, bet bendrai galiu pasakyti, kad žmonės savanoriškai pasiskiepijo tik esant pirmai galimybei“, – sako jis.
Tačiau tokia situacija ne visose šalies įmonėse. Darbdaviai aiškina, kad skiepijimo mastai džiugina ne visur, bet pagal įstatymus, skiepytis darbuotojai neprivalo. Vis dėlto, panašu, kad situacija pasikeis kaimyninėje Latvijoje, mat latviai su nepasiskiepijusiais darbuotojais ketina kovoti radikaliomis priemonėmis – jei iki rudens neturės skiepo, gali lėkti iš darbo.
„Kentėtų pačios pagrindinės specialybės – mokytojai, medicinos darbuotojai, socialiniai darbuotojai, taip pat žmonės, kurie dirba su paslaugomis: visi kirpėjai, pardavėjai. Visi nuo to nukentėtų“, – sako Rolandas Žalnierius, Latvijos lietuvių bendruomenės pirmininkas.
Tokie akibrokštai iš Latvijos Vyriausybės sulaukė profsąjungų prieštaravimų, kai kurios savivaldybės siekia pavyzdingai besiskiepijančius skatinti.
„Jeigu institucijose bus daugiau nei 80 proc. vakcinuotų žmonių, bus pridėtinės lėšos, t. y. dar pridėtiniai pinigai“, – pasakoja Latvijos lietuvių bendruomenės pirmininkas.
Tačiau net ir darbdaviai Lietuvoje privalomojo skiepijimosi idėjos neatmestų, nors sako, kad vienos nuomonės tarp verslų nėra.
„Aš netikiu, kad visi skatinimai, motyvacija per papildomas atostogas, loterijas. Nemanau, kad tai duos rezultatų. Manau, kad apie 40 proc. liks nepaskiepytų, nes jie iš principo nenori būti paskiepyti. Tada klausimas – ar tie 40 proc. mums rudenį nepablogins situacijos“, – svarsto Darbdavių konfederacijos prezidentas Danas Arlauskas.
Profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė sako, kad darbdaviai visada ieško lengvesnio ir pigesnio kelio, matyt, iš to ir atsiranda jų pasisakymai.
Darbdaviai tikina, kad nuomonei susidaryti užtektų paklausti pačių darbuotojų. D. Arlauskas sako, kad taip ir padarė.
„Visi iki vieno pasakė, kad negali būti taip, kad kažkas sabotuoja, ir jie buvo vieningos nuomonės, kad reikia imtis radikalių priemonių ir kad tai yra pareiga skiepytis. Aš galėčiau perduoti 40 žmonių nuomonę vienos organizacijos“, – tikina jis.
I. Ruginienė mano, kad privalomas skiepijimas dar labiau supriešintų visuomenę, žmonės priešiškiau žiūrėtų į vakcinas. Ji įsitikinusi, kad taip nutiks ir Latvijoje.
„Bet koks privalomumas duoda neigiamą atsaką iš tų žmonių, kurie dar abejoja, galbūt visi ir skiepytųsi, bet tokiais veiksmais mes galime juos nublokšti į tą grupę, kurioje jie bus prieš skiepjimą“, – sako darbuotojų atstovė.
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) sako nesutiktų su privalomuoju skiepijimu, net jei ir mastai sumažės. Verčiau blogėjant situacijai, ketintų privalomai testuoti rizikingiausių sektorių darbuotojus.
„Nekalbu apie priverstinį izoliavimą ir testavimą dabartinių teisės aktų apimtyje. Manau, kad esant dar vienai atmainai ir ateinančiai deltai atmainai, turėsime taikyti tokias priemones, nes siekiame apsaugoti gyventojus, kurie sutiko skiepytis“, – kalbėjo Justina Aleksaitė, sveikatos apsaugos ministro patarėja.
Privalomojo darbuotojų skiepijimo idėją iškėlė ne tik Latvija, jau kurį laiką rizikingiausių sektorių darbuotojai privalomai vakcinuojasi ir Estijoje.
