Pavyzdžiui, 2020 m. balandžio 28 d. du antžeminiai radijo teleskopai užfiksavo FRB. Pliūpsnis truko vos milisekundę, bet, pasak astronomų, jo nebuvo įmanoma nepastebėti. Šis pliūpsnis sklido iš Paukščių tako galaktikos vietos, esančios už 30 000 šviesmečių nuo mūsų planetos, taigi, tai arčiausiai Žemės užfiksuotas FRB, skelbia sciencetimes.com.
Keisti signalai iš Paukščių tako galaktikos
Neįprastą signalą užfiksavo Kanados vandenilio intensyvumo kartografavimo eksperimentas (CHIME) ir Transientinis astronominės radijo emisijos tyrimas 2 (STARE2).
Pasak Masačusetso technologijų instituto fizikos docento Kiyoshi Masui, CHIME užfiksavo signalą, nors radijo teleskopas nė buvo nukreiptas kita kryptimi, o STARE2 užfiksavo signalą, nepaisant to, kad turi tik kelių paprastų radijo antenų komplektą.
Space.com portale rašyta, kad tai – pirmas FRB, sklindantis iš Paukščių tako galaktikos. Ankstesni signalai užfiksuoti už kelių milijardų šviesmečių, dėl to buvo sudėtingiau juos tyrinėti. Astronomų teigimu, minėtas signalas buvo stipriausias iš visų, koks kada yra užfiksuotas Paukščių tako galaktikoje.
Žinios apie anksčiau užfiksuotus FRB padėjo astronomams nustatyti neįprasto signalo iš Paukščių tako galaktikos kilmę.
Remdamiesi įvairiais tyrimais, mokslininkai daro prielaidą, kad FRB signalo šaltinis gali būti magnetaras. Magnetarais vadinamos jaunos neutroninės žvaigždės, gimusios iš supernovų liekanų, kurių magnetinis laukas – 5 000 trilijonų kartų stipresnis už Žemės magnetinį lauką, todėl jos yra galingiausi magnetai Visatoje.
Paslaptingi signalai iš kitų galaktikų
Greitieji radijo bangų pliūpsniai trunka kelias milisekundes, jie tarsi pulsarai – besisukančios neutroninės žvaigždė, kurios skleidžia elektromagnetinę spinduliuotę radijo bangų, šviesos at kt. spindulių pavidalu.
Pirmus FRB 2007 m. užfiksavo Duncanas Lorimeris ir Davidas Narkevicius, kurie tyrinėjo Parkes radijo teleskopo duomenis. FRB kartais vadina Lorimerio pliūpsniais.
Dauguma FRB sklinda iš kitų galaktikų. Puikiai žinomas FRB 121102, kurį užfiksavo 2014 m., o nuo to laiko – bent kelis šimtus kartų. Jis sklido iš mažytės nykštukinės galaktikos, esančios už 3 mlrd. šviesmečių nuo Žemės.
Astronomas, daktaras Shivanis Bhandaris iš Australijos nacionalinės mokslų agentūros SCIRO užfiksavo dar keturis FRB. Jis tai padarė su radijo teleskopu „Australian Square Kilometer Array Pathfinder“ (ASKAP) nuošaliame Vakarų Australijos regione.
Kaip rašoma „Forbes“, minėti keturi FRB yra FRB 180924, FRB 181112, FRB 190102 ir FRB 190608.
Pastarieji keturi FRB sklido iš už trijų – keturių mlrd. šviesmečių nuo Žemės, iš didelių galaktikų, kuriose palengva formuojasi žvaigždės.
