Nauja tvarka rodo, kur link eina Europa – pokyčius lemia direktyvos reikalavimai, kuriais siekiama sumažinti išmetamų plastiko atliekų kiekį. Dabar įvairaus plastiko šiukšlės sudaro net 80 proc. jūrose ir vandens telkinių pakrantėse randamų atliekų.
VšĮ „Užstato sistemos administratorius“ duomenimis, Lietuvoje per metus gyventojai grąžina per 600 mln. vienkartinių gėrimų pakuočių, dalyvaujančių užstato sistemoje. Grąžintos aliuminio skardinės ir stiklo buteliai gali būti visiškai perdirbami. Naujos pakuotės iš perdirbto stiklo ar metalo greitai vėl atsiduria parduotuvių lentynose. O plastiko pakuotės?
Pakuočių gamyba iš perdirbto plastiko – įgyvendinama užduotis
Kauno technologijos universiteto (KTU) Pakavimo inovacijų tyrimų centro direktorius dr. Visvaldas Varžinskas sako, kad technologiškai naudoti rPET (perdirbtą PET plastiką) gėrimams skirtų plastikinių butelių gamyboje didelių iššūkių nėra.
„Jau dabar butelių pūtimo ruošinius gaminančios įmonės sugeba padaryti tokią sienelę, kurios vidinėje pusėje yra pirminis PET, o išorėje rPET. Ši technologija užtikrina saugų produkto sąlytį su maistu“, – aiškina mokslininkas.
V. Varžinskas priduria, kad gaminant pakuotes įmanoma naudoti net didesnį kiekį perdirbto PET negu numatyta direktyvos reikalavimuose, tad 30 proc. rPET kartelė ateityje gali kilti dar aukščiau.
Antrinės žaliavos paklausa vis didėja
Pasak KTU mokslininko, šiuo metu aktualiausia problema – antrinės PET žaliavos trūkumas. V. Varžinsko nuomone, plastiko atliekų surinkimas ir tvarkymas visoje ES turėtų būti efektyvesnis, kad pas perdirbėjus atkeliautų kuo didesnė įvairių panaudotų plastiko pakuočių dalis ir pramonė nepritrūktų rPET žaliavos.
„Turime pripažinti problemą, kad dabar per 50 proc. mišrių komunalinių atliekų srauto tūrio sudaro įvairios pakuočių atliekos. Taip milžiniškas kiekis PET atliekų iškeliauja į sąvartynus arba yra sudeginamas. Netenkama daug antrinės žaliavos, tinkančios rPET gamybai“, – kalba KTU Pakavimo inovacijų tyrimų centro direktorius. Anot V. Varžinsko, pirmiausia derėtų iš esmės sutvarkyti pakuočių atliekų surinkimo sistemą, o tik tada kelti konkrečius reikalavimus gamintojams.
Lietuvos pakuotojų asociacijos prezidentas Valdas Matulis irgi pirmiausia akcentuoja antrinės žaliavos problemą. Anot verslo atstovo, rPET paklausa rinkose yra labai didelė. „Gamintojai galės įgyvendinti numatytus reikalavimus, jeigu rinkoje bus pakankamai antrinės žaliavos“, – sako V. Matulis ir priduria, kad šiuo metu šių žaliavų kainos yra smarkiai išaugusios, tad verslui apstu galvosūkių, kaip išlikti konkurencingam.
Pakuotojų asociacijos prezidento nuomone, šiuo metu direktyvos reikalavimai yra labiau deklaratyvūs. Lietuvoje šiuo klausimu V. Matulis pasigenda artimesnio valstybės institucijų ir verslo dialogo.
Efektyvaus modelio pavyzdys – pakuočių užstato sistema
VšĮ „Užstato sistemos administratorius“ (USAD) vadovas Gintaras Varnas pritaria, kad antrinio PET trūkumas yra reikšminga ES problema, o gamintojams bus sunku vykdyti aplinkosaugines užduotis. Būtent dėl to daug ES šalių suskubo diegti užstato sistemą.
Pašnekovas pastebi, kad Lietuvoje penkerius metus veikianti užstato sistema yra efektyviausias būdas apsaugoti aplinką ne tik nuo plastiko, bet ir nuo metalo bei stiklo pakuočių taršos.
Pasak G. Varno, pakuočių žaliava yra gamintojų nuosavybė, o užstato sistema padeda efektyviau šią nuosavybę valdyti ir leidžia tiesiogiai priimti sprendimus, kaip ją panaudoti. „Praktika rodo, kad užstato sistemoje dalyvaujantys gamintojai su žaliavos trūkumo problema nesusiduria. Galima sakyti, kad surenkama net daugiau pakuočių atliekų negu reikia“, – konstatuoja G. Varnas ir pažymi, kad organizacija šiuo metu aktyviai ruošiasi įgyvendinti technologinius sprendimus, kurie leis panaudoti rPET žaliavą PET butelių gamybai.
USAD duomenimis, praėjusiais metais gyventojai grąžino 92 proc. į rinką išleistų PET plastiko pakuočių, pažymėtų su užstato ženklu. Lietuvos rezultatas atitinka ES narių susitarimą – pasiekti, kad ne vėliau kaip 2029 metais būtų surenkama 90 proc. plastikinių butelių.
Mūsų šalyje nuo 2016-ųjų veikianti užstato sistema jau surinko beveik 3 milijardus vienkartinių gėrimų pakuočių, o sistemos funkcionavimu, apklausos duomenimis, yra patenkinti 95 proc. gyventojų. Vien pernai į taromatus ir kitas surinkimo vietas buvo grąžinta per 11,3 tūkst. tonų plastiko pakuočių – USAD pasirūpino, kad jos pasiektų perdirbėjus.
„Kaimyninė Latvija ir kitos valstybės, kuriose dar nėra pakuočių užstato sistemos, šiuo metu skubiai ieško sprendimų, kaip sukurti ir įdiegti būtent šią sistemą. Praktika parodė, kad tik užstato sistema gali užtikrinti sėkmingą užduočių vykdymą“, – apibendrina USAD vadovas G. Varnas.
Atsiveria erdvė tobulėti
VšĮ „Žaliosios politikos institutas“ direktoriaus pavaduotoja Ieva Budraitė sako, kad Lietuvoje matomi sėkmės pavyzdžiai įkvepia pozityvo. Pašnekovė neabejoja, kad plastiko atliekų tvarkymo ir perdirbimo srityse per ateinančius metus matysime technologijų šuolį.
Kita vertus, I. Budraitės pažymi, kad kasmet Europoje susidaro apie 25,8 milijono tonų plastiko atliekų, bet mažiau nei 30 proc. šių atliekų yra surenkama ar perdirbama. Tai – didelį nerimą keliantys skaičiai.
Pasak ekspertės, nors žiedinė ekonomika yra Europos žaliojo kurso ašis, tačiau kol kas ekonomikų žiediškumas yra labai žemas. 2019 metų duomenimis, visoje ES žiedinės ekonomikos principus atitiko 11,9 proc. ūkinės veiklos, o Lietuvoje – vos 4 procentai.
I. Budraitės nuomone, Vienkartinio plastiko mažinimo direktyva darys teigiamą įtaką siekiant reikšmingai sumažinti plastiko taršos mastus.
„Iki šiol matėme eksponentinį plastiko vartojimo augimą, tik todėl, kad ši žaliava buvo labai pigi. Žemą kainą lėmė tai, kad į ją nebuvo įtraukiami plastiko taršos padarinių kaštai“, – kalba „Žaliosios politikos instituto“ atstovė. Ji pastebi, kad sulig direktyvos įsigaliojimu plečiama ir gamintojų atsakomybė – reikalaujama rinkai palaipsniui imti teikti tik tokias pakuotes, kurios tikrai būtinos ir kurias būtų galima panaudoti pakartotinai arba perdirbti.
