Olimpinės atrankos turnyro finale 11,6 tūkst. aistruolių Nemuno salą drebino bergždžiai – lemiamos rungtynės pralaimėtos 85:96.
Permainingose taškų lenktynėse šeimininkų ginklai užsikirto trečiame kėlinyje. Kliautis neveikusia gynyba Dariaus Maskoliūno auklėtiniai taip pat negalėjo, tad leido slovėnams nutolti dviženkliu skirtumu, kurį vėliau panaikinti jau buvo pernelyg sunku.
„Puolime strigome, neįvedėme kamuolių aukštaūgiams, sustojo žaidimas. Visi bandė ieškoti kaltų, rodėme pirštais vienas į kitą, dėl to toks ir rezultatas“, – rungtynių lūžį komentavo Rokas Jokubaitis.
Ne jis buvo atsakingas už Lukos Dončičiaus priežiūrą, tačiau kad ir kuris iš komandos draugų stodavo prieš slovėnų krepšinio įžymybę, vienaip ar kitaip kone kaskart tekdavo nusivilti.
Gynėjas surinko galingą trigubą dublį: 31 taškas, 11 atkovotų kamuolių, 13 rezultatyvių perdavimų.
„Įspūdinga. Visi žinome, kad reikia jį stabdyti, bet kai finale žmogus renka tokią statistiką, ką čia bepasakysi“, – galvą nulenkė R. Jokubaitis.
Nors L. Dončičius anaiptol nepasiuntė Kauno į neviltį vienas pats, individualybė šįkart laimėjo prieš komandinį žaidimą.
Lietuvių gretose pasižymėjo net dešimt krepšininkų, trys surinko po 14 taškų.
Tarp jų – ir kapitonas Mantas Kalnietis, kuris vienintelis komandoje dar gali bent blankiai prisiminti laikus, kai Lietuvos krepšinio nebuvo olimpinėje arenoje – nes dar nebuvo ir nepriklausomos Lietuvos.
34-erių gynėjui sunku buvo apibūdinti, ką reiškia nutrūkusi septynerių iš eilės pasirodymų olimpinėse žaidynėse serija.
„Niekada nebuvau atsidūręs tokioje situacijoje. Ką gi, toks gyvenimas, toks sportas. Deja, šįkart mes pralaimėjome.
Reikia pripažinti, kad slovėnai žaidė truputį geriau ir protingiau, nusipelnė laimėti. Didžiausia problema buvo gynyba. Labai liūdna, ką čia pasakysi. Didžiulis nusivylimas visiems, visai Lietuvai. Be abejo, esame nepatenkinti, liūdni. Bet juk neisime dabar žudytis. Lietuvos rinktinė – visada kaip šeima: tiek pergales švenčiame, tiek pralaimime kartu, dabar irgi esame visi kalti. Nuo trenerių – iki žaidėjų ir autobuso vairuotojo“, – sakė įžaidėjas.
Jo karjera Lietuvos rinktinė prasidėjo Japonijoje 2006 metais vykusiame pasaulio čempionate, bet po 15 metų dar kartą grįžti į Tekančios saulės šalį nebeteks.
Tiesa, M. Kalnietis nepasekė iškart po mačo su rinktine atsisveikinusio trenerio D. Maskoliūno pėdomis ir teigė nesantis nusprendęs, kada dėti tašką.
„Esu laimingas, kad galiu dar kažkiek padėti komandai. Sprendimo dabar tikrai nepriimsiu, kad ir kaip liūdnai susiklostė šis finalas“, – patikino veteranas.
Finale pirmą kartą „Žalgirio“ arena buvo užpildyta maksimaliai, kiek leidžiama pagal Vyriausybės patvirtintus teisės aktus – lemiamas rungtynes stebėjo 11,6 tūkst. žiūrovų, užėmusių 75 proc. visų vietų tribūnose. Tarp jų – prezidentas Gitanas Nausėda, buvęs ilgametis rinktinės gynėjas Rimantas Kaukėnas, po atostogų Maljorkoje grįžęs Kauno „Žalgirio“ treneris Martinas Schilleris, Slovėnijos krepšinio žvaigždės Goranas Dragičius ir Radoslavas Nesterovičius.
Olimpinėje atrankoje lietuviai su slovėnais buvo susitikę ir 1992 metais – tuomet 90:73 laimėję Vlado Garasto auklėtiniai vėliau pirmą kartą iškėlė trispalvę Barselonos olimpiadoje.
Apskritai po nepriklausomybės atkūrimo Lietuvos krepšininkai nebuvo praleidę nė vienų olimpinių žaidynių, kuriose iš viso pasirodė septynis kartus iš eilės ir iškovojo tris bronzos medalių komplektus.
Savo ruožtu, slovėnų laukia debiutas ant olimpinio parketo.
Primename, kad Lietuvos rinktinė atrankos turnyro pusfinalyje 88:69 įveikė Lenkiją, prieš tai grupių etape susirinko pergales prieš Venesuelą (76:65) ir Pietų Korėją (96:57).
Slovėnija Kaune paeiliui nurungė Angolą (118:68), Lenkiją (112:77) ir Venesuelą (98:70).
Tokijo olimpinės žaidynės vyks liepos 23 – rugpjūčio 8 dienomis. Slovėnija jas pradės C grupėje su Ispanija, Argentina ir šeimininke Japonija.
