Kasmet Lietuvoje į universitetus įstoja apie 20 tūkstančių studentų, o iš jų – daugiau nei trečdalis mokslus pradeda valstybės nefinansuojamoje vietoje, rodo Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) duomenys.
„Studijų kaina svyruoja priklausomai nuo specialybės – per metus studentui gali tekti susimokėti net iki 7 tūkstančių eurų. Tačiau mokestis už mokslą – ne vienintelės išlaidos. Mat dalis studentų studijoms išvažiuoja gyventi į kitą miestą, todėl prisideda būsto nuoma bei kitos pragyvenimo išlaidos, – sako T. Matutytė. – Vis dėlto, įstoję į studijas, už kurias reiks susimokėti patiems, studentai pirmiausia turėtų galvoti ne apie tai, kaip pakeisti planus, o apie tai, kaip pasirūpinti pinigais ir juos protingai valdyti. Juolab, kad yra net keli būdai, kaip susimokėti už siekiamą išsilavinimą.“
Paskola mokslui
Pagalbą būsimiems studentams siūlo bankai. Nors Z kartos atstovai nėra linkę įsipareigoti, valstybės remiama paskola studentams gali būti naudingas sprendimas pradedant mokslus, tikina T. Matutytė.
„Studijas, gyvenimo išlaidas galima apmokėti gavus paskolą mokslams. Tačiau daugelis jaunų žmonių be reikalo vis dar žiūri skeptiškai į šį variantą galvodami, kad tai apsunkins galimybes skolintis, pavyzdžiui, būstui įsigyti, ateityje, – sako įmonės „W1TTY Lietuva“ vadovė. – Kartų finansiniai įpročiai skiriasi. Taip pat ir požiūris į paskolas. Z kartos žmonių tėvai dažnai įsitikinę, kad paskolos, finansiniai įsipareigojimai sugadina kredito istoriją, todėl ir vaikams pataria to nedaryti. Vis dėlto, jaunosios kartos nepasitikėjimas galimybėmis skolintis iš institucijų gali būti tiesiog finansinio raštingumo spragos, mat atsakingai valdant finansus, paskola neturės neigiamos įtakos kredito istorijai ar nepabrangins skolinimosi.“
Darbas po paskaitų
„Z kartos žmonėms svarbu būti savarankiškiems. Juolab, kai dalis jų vengia didelių finansinių įsipareigojimų ir ieško būdų užsidirbti patiems“, – sako įmonės, netrukus pristatysiančios inovatyvius finansų valdymo sprendimus tiek Z, tiek vyresnės kartos žmonėms, vadovė.
Anot jos, apsisprendimas dirbti po paskaitų turi ir pliusų, ir minusų: „Viena vertus, dirbant laisvo laiko po paskaitų sumažėja, o kartais sudėtinga rasti darbą, kurio grafiką būtų lengva suderinti su paskaitomis. Vis dėlto, uždarbis gali padėti jaustis nepriklausomam, padengti bent dalį studijų kainos, kitų išlaidų. Juolab, uždirbti pinigai paskatins gilintis į finansų valdymą – kam ir kiek išleisti, kiek taupyti“.
Studentams daugiausiai darbo pasiūlymų pateikia didmeninės ir mažmeninės prekybos, apgyvendinimo ir maitinimo, administracinės ir aptarnavimo, žemės ūkio įmonės, rodo Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenys.
Siekti stipendijos
Universitetai dažnai siūlo įvairias stipendijų galimybes – nuo skatinamųjų stipendijų už gerą mokymąsi, sporto pasiekimus iki vardinių stipendijų už išskirtinių projektų įgyvendinimą. Anot T. Matutytės, verta pasidomėti ne tik stipendijomis universitete, bet ir galimybėmis jas gauti kitur.
„Stipendijos gali būti ne tik paskata stengtis, bet ir galimybė susimokėti už studijas, gyvenimą studijuojant. Vis dėlto, jas galima gauti ne tik universitete, bet ir kitur, tad verta pasidomėti įvairiomis galimybėmis, – ragina T. Matutytė. – Jauniems žmonėms ypač svarbu suprasti esminius finansų valdymo principus, o pagrindus tam duoda bakalauro studijos, jų metu vykstančios ekonomikos ir kitos paskaitos. Todėl nereikėtų atsisakyti valstybės nefinansuojamų studijų vietų. Stengiantis, ieškant galimybių gauti stipendiją, ji gali padėti sumokėti už mokslus bei gyvenimą ir paskatinti įsigilinti į asmeninių finansų valdymą.“
