Investicijų ir talentų pritraukimas
Pasiekėme reikšmingą pokytį liberalizuojant talentų iš trečiųjų šalių pritraukimą. Seimas pritarė vadinamajam Relokacijos paketui. Dėl jo investuotojai iš trečiųjų šalių savo darbuotojus ir jų šeimos narius į Lietuvą galės perkelti paprasčiau.
Tai ne tik sudarys prielaidą bent 3 tūkst. naujų darbo vietų, bet ir yra ypač svarbu nuo Lukašenkos režimo kenčiantiems Baltarusijos verslams, kurie savo veiklą galėtų saugiai tęsti Lietuvoje. Šiuo metu per 80 Baltarusijos įmonių yra pradėjusios ar svarsto persikėlimo procesą. Tačiau laukiame talentų ne tik iš kaimyninių šalių – šiais pozityviais pokyčiais domisi Jungtinių Valstijų, Kanados, Pietryčių Azijos verslai.
Priėmėme svarbius teisės aktus, kad realiai pradėtų veikti „žaliasis koridorius“ didelėms investicijoms. Jis suteiks mums pranašumo konkuruojant globalioje rinkoje dėl stambių investicijų. Tai Airijos ir kai kurių kitų sėkmingai investicijas pritraukiančių valstybių geroji praktika, kurios nedelsdami ėmėmės Lietuvoje.
Džiaugiuosi, jog jau plaukia investuotojų paraiškos ir nekantrauju pamatyti, kaip Lietuvoje pradės augti naujos investicijos. Beje, Baltic Investors Forum „žaliąjį koridorių“ įvertino kaip geriausią sprendimą verslo aplinkai gerinti!
Stipriname ekonominę diplomatiją. Mano tikslas – per kadenciją reikšmingai sustiprinti pajėgas medžiojant investicijas ir ieškant naujų eksporto rinkų. Lietuvos pasaulyje turi būti daug daugiau. Šiemet turėsime 3 naujus komercijos atstovus JAV, Vokietijoje ir Pietų Korėjoje, stipriname „Investuok Lietuvoje“ ir „Verslios Lietuvos“ pajėgas užsienio valstybėse.
Taip pat Vyriausybė pritarė, kad šalyse, kuriose Lietuva neturi diplomatinių ryšių, būtų įsteigta prekybos atstovo pareigybė. Seimui dar reikia patvirtinti šią iniciatyvą ir tada galėsime išnaudoti bendradarbiavimo potencialą su tokiomis šalimis, kaip Taivanas.
Skyrėme 260 skatinamųjų stipendijų STEM programų studentams Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Marijampolėje ir kitur. Studijų programos reikalingos „Investuok Lietuvoje“ kviečiamoms įmonėms, turime pavyzdžių, kai net 50% dar studijuojančių studentų jau įsidarbina pagal specialybę to regiono įmonėse. Planuojame skirti ir naujiems mokslo metams.
Draugiška verslo aplinka
Atvėrėme ir toliau atveriame vis daugiau duomenų. Pati ministerija vis daugiau atveria savo valdomų duomenų, tą netrukus padarys mūsų pavaldžios institucijos. Seime šią savaitę pritarta įstatymo projektui, kuris įpareigoja viešojo sektoriaus institucijas atverti visus tvarkomus duomenis nemokamai ir viešai, o ne tik pareiškėjui paprašius. Jie turės būti skelbiami vieningoje platformoje. Taps prieinami didelės vertės duomenų rinkiniai, o atsiverti turės ir valstybės valdomi subjektai, t. y. tokios įmonės, kaip „Lietuvos paštas“, „Ignitis“ ar „Lietuvos geležinkeliai“. Tai ne tik įneš daugiau skaidrumo, daugiau informacijos bus prieinama žiniasklaidai ir visuomenei, bet ir taps puikia galimybe pasinaudojus šiais duomenimis kurti naujus produktus bei plėtoti įvairias technologijas, pvz., dirbtinį intelektą ar daiktų internetą.
Suplanavome geresnio reguliavimo reformą, kurios esmė – daugiau verslą kontroliuojančių institucijų bendradarbiavimo, daugiau pažeidimų prevencijos ir verslo konsultavimo, o ne baudimo, mažiau kvailų nurodymų ir biurokratijos. Ačiū iš pasaulinio lygio ekspertų sudarytai patarėjų tarybai, kuri ir vasarą pasiruošusi darbuotis.
Seimui pateikėme Civilinio kodekso ir Valstybinės kalbos įstatymo pakeitimus, kurie leis Lietuvoje registruojamų įmonių pavadinimus sudaryti užsienio kalba lotynų kalbos abėcėlės raidėmis. Tai svarbu plačiam įmonių ratui, ypač eksportuojančioms įmonėms ir startuoliams. Dėl dabar galiojančių suvaržymų iki 2019 m. buvo atmetama apie 10% teikiamų registruoti įmonių pavadinimų: įmonės buvo priverstos registruotis užsienyje, o taip mūsų valstybė prarado mokesčių, ekonominio potencialo.
Inovacijos
Toliau nuosekliai dirbame, kad jau kitų metų pradžioje duris atvertų vieninga Inovacijų agentūra. Ji bus atsakinga už visos inovacijų ekosistemos vystymą: nuo idėjos plėtojimo, konsultavimo iki finansavimo ir produktų išleidimo į rinką.
Sumanios specializacijos srityse išsigryninome prioritetus – biotechnologijos, pažangi gamyba, informacinės ir ryšių technologijos. Su komanda skiriame nemažai laiko tam, kad pritrauktume Europos Komisijos, kitų tarptautinių partnerių dėmesį mūsų verslo sėkmės istorijoms ir galimybėms šioje srityje. Kad nuo 2 % BVP biotechnologijose šiemet šoktume iki 6 % BVP 2030, o Lietuvoje kurtume vaistus ar skiepus ne tik nuo COVID, bet ir nuo kitų ligų.
Įgalinome inovacijų fondą. Į jį įdėjome 21 mln. eurų, dar beveik tiek pat pritrauksime iš Europos atsigavimo fondo. Čia bus daugiau finansinių priemonių startuoliams, mokslo ir verslo bendradarbiavimo idėjoms. Lietuvai reikia daugiau vienaragių ir kitų stebuklingų gyvūnų, drebinančių mūsų kasdienybę, garsinančių mūsų vardą pasaulyje ir pritraukiančių į šalį naujas investicijas.
Nepaisėme tos keistai liguistos kritikos ir tapome asocijuotais Europos kosmoso agentūros nariais. Ši narystė atneš apčiuopiamą naudą ekonomikai (skaičiuojame apie 8,4 mln. eurų grąžą kasmet), paskatins verslo ir mokslo bendradarbiavimą bei įvairių technologijų vystymą.
Taip pat, kas žino, galime turėti ir pirmuosius astronautus lietuvius. Sudarėme realias galimybes lietuviams pirmą kartą istorijoje dalyvauti EKA astronautų atrankoje: EKA mūsų prašymu pratęsė paraiškų terminą, paraiškas užpildė net 80 lietuvių.
Karantino iššūkiai
Stengėmės ir darėm viską, ką galim. Pristatėme 5 pagalbos verslui priemones: subsidijas ir lengvatines paskolas nukentėjusioms įmonėms, darbuotojų testavimo ir turgavietės mokesčio kompensacijas, subsidijas individualiai dirbantiems žmonėms.
Subsidijos individualiai dirbantiems ir darbuotojų testavimo kompensavimas buvo visiškai naujos, anksčiau netaikytos, į to meto situaciją reaguojančios priemonės. Tik primenu, kad radome 0 veikiančių priemonių ir jau kurį laiką veikiantį karantiną. Stengėmės sieti paramą su skaidriai sumokėtais mokesčiais. Atsiprašau kai kurių, jeigu pagalba užtruko ar įsivėlė klaidų ir neadekvačių patikrinimų.
Iš viso paskirstėme paramos už daugiau nei 164 mln. eurų. Visą paramos statistiką atvėrėme EIMIN svetainėje, kad užtikrintume visišką skaidrumą. Atnaujinama beveik realiu laiku.
Antri (po Danijos) Europos Sąjungoje sukūrėme ir įgyvendinome inovatyvų įrankį saugiam veiklų atvėrimui – Galimybių pasą. Iki šiol jis buvo atsisiųstas daugiau nei milijoną kartų. Yra, kas jį kritikuoja. Na, alternatyvos buvo tokios: sėdėti užsidarius arba iš lėto atsidaryti su Galimybių pasu. Rinkomės atsidarymą.
Galimybių pasas mums ne tik leido anksčiau atverti dalį verslų, paskatino žmones skiepytis, bet ir galės būti pritaikytas ateities iššūkiams. Dabar tokius pasus turi beveik visos Europos valstybės. Jos juos naudoja renginiams, paslaugoms ir kitiems dalykams. Taigi, skiepykimės.
Tai – tik pradžia. Esame pasiruošę įveikti ateities iššūkius, kad sukurtume dar daugiau pokyčių. Keliaujame toliau!