Kaip „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“ pasakojo Čekijoje gyvenantis lietuvis Sigitas Kazlauskas tas regionas, kurį nusiaubė galinga stichija, tai yra pietrytinė Moravijos dalis Austrijos ir Slovakijos pasienyje.
„Audros ten būna gana dažnai, buvo prognozuotos ir šį kartą. Galbūt dėl to niekas per daug dėmesio ir nekreipė, nes tokio viesulo tikrai niekas nesitikėjo“, - pasakojo S. Kazlauskas.
Pasak laidos pašnekovo, tas viesulas buvo didesnės audros dalis.
„Stiprūs vėjo gūsiai buvo ir aplinkiniuose regionuose, buvo didžiulė kruša. Mačiau nuotraukas internete, pridėtos liniuotės, krušos gabaliukai – maždaug devynių centimetrų pločio. Galime įsivaizduoti, kokių nuostolių pridarė (stichija)“, - sakė S. Kazlauskas.
Čekijos lietuvis skaitė, kad pats viesulas praūžė maždaug 10 km ilgio juostoje tarp Hodonino ir Bržeclavo miestelių.
„Tai yra visiškas pasienis. Toje juostoje trys ar keturi kaimeliai, kuriems kliuvo labiausiai. Ta vietovė nėra labai kalnuota. Ten yra labai gražu, ją vadina Čekijos Toskana – banguotas reljefas. Ten yra vyndarystės centras“, - teigė S. Kazlauskas.
Yra žuvusių žmonių
Laidos pašnekovas teigė žiniasklaidoje skaitęs apie tris žuvusius žmones, iki dešimties yra sunkios būklės, gulintys ligoninėje.
„Iš viso medikai pagalbą suteikė 150 žmonių. Apie materialinę žalą kol kas sunku kalbėti, ji jau dabar vertinama bilijonais kronų, tai ko gero bus daugiau negu keli mijonai eurų. Žada yra didelė, stogai nuplėšti, skaičiau, kad kai kur net grindys buvo išplėštos“, - pasakojo S. Kazlauskas.
Pašnekovas prieš laidą domėjosi, kokio stiprumo tai galėjo būti viesulas.
„Preliminariais vertinimais, penkiabalėje skalėje, kurią naudoja Jungtinės Valstijos, tai yra ketvirtos kategorijos viesulas. Tai reiškia, kad vėjo greitis galėjo siekti nuo 260 iki 400 kilometrų per valandą“, - sakė S. Kazlauskas.
Pasak jo, jis praūžė ketvirtadienio vakarą.
„Sprendžiant iš vaizdų, tai nebuvo labai vėlai, nes buvo dar gana šviesu, gal kokią aštuntą valandą vakaro, gal šiek tiek anksčiau“, - teigė S. Kazlauskas.
Dalis žmonių dar neturi elektros, suparalyžiuotas eismas
Pasak laidos pašnekovo, naujausiais duomenimis, elektros dar neturi maždaug 75 tūkst. namų ūkių, suparalyžiuota dalis eismo.
„Ta vieta yra trikampyje tarp Čekijos, Vienos Austrijoje ir Bratislavos Slovakijoje. Bržeclavas, tas miestelis, kuriam kliuvo viesulas, yra didžiulis geležinkelių transporto mazgas, ir ten eina automagistralė iš Brno į Bratislavą su atšaka į Vieną. Ji yra visiškai uždaryta, (…) nes ant magistralės yra užvirtusios aukštos įtampos linijos, kurias dabar bando šalinti“, - sakė S. Kazlauskas.
Pasak jo, kad į regioną nevažiuotų smalsuoliai uždaryti ir kai kurie kiti keliai.
„ Net ir vidaus reikalų ministras pasakė, kad pirmiausia turi atvykti reikalingos pagalbos tarnybos, nes dėl kamščių buvo kilę problemų ten privažiuoti kariškiams, gaisrininkams, medikams“, - pasakojo S. Kazlauskas.
Jis teigė skaitęs, kad tai buvo pirmas tokio masto viesulas per visą meteorologinių stebėjimų istoriją Čekijoje.
“2004 m. taip pat buvo vėjo sūkurys įsisukęs ir nuplėšęs kelis stogus tame pačiame regione, bet daug kas rašo, kad tai yra pirmas tokio masto tornadas Čekijoje. Dar vyksta diskusija, ar tai yra klimato kaitos padarinys. Dabar klimatologai Čekijoje sako, kad tai nėra klimato kaitos padarinys, tai yra tiesiog nesėkmingai susiklosčiusių meteorologinių sąlygų pasekmė“, - pasakojo S. Kazlauskas.
Čekai susitvarkys, bet čekiško vyno šiemet nebus
Pašnekovas pasakojo, kad tas regionas, kuris buvo paveiktas, nėra toks jau didelis.
„Čekai greitai susitvarkys. Jau yra įkurtas specialus Vyriausybės fondas, atlaisvintos lėšos, specialistai vertina padarytą žalą, kuriuos namus dar galima išgelbėti, o kuriuos reikės griauti. Raudonasis kryžius, Bažnyčia renka aukas, feisbuke yra kelios grupės, kur galima aukoti žmonėms.
Kadangi ta audra su vėjo gūsiais ir kruša buvo kiek didesniame plote, tai galbūt tai turės didesnių ekonominių pasekmių, nes tas regionas yra vyndarystės centras, sunaikinti dideli vynuogynų plotai ir įranga, kuria dirbo vyno gamintojai. Ko gero šiemet čekiško vyno bus arba labai mažai, arba visai nebus“, - sakė S. Kazlauskas.
Viesulas nėra labai išskirtinis reiškinys
Dažnai kalbėdami apie tokio tipo stichijas žmonės maišosi naudodami sąvokas tornadas ir viesulas. Lietuvos hidrometeoroligijos tarnybos klimatologas dr. Donatas Valiukas paaiškino, kad tai yra tas pats. Tiesiog Šiaurės Amerikoje jie yra vadinami tornadais, o Lietuvoje juos reikėtų vadinti viesulais.
„Nežinau, ar reikėtų labai stebėtis, kartais pasitaiko tokie viesulai. Didelė kaitra, nestabili atmosfera lemia tokių viesulų susidarymą. Viesulai susidaro šiltuoju metų laikotarpiu – nuo gegužės iki rugpjūčio pabaigos. Dabar yra pats vidurvasaris“, - sakė D. Valiukas.
Klimatologas pabrėžė, kad vykstant klimato kaitai tokie reiškiniai dažnėja. Pasak jo, paprastai yra numatoma tikimybė, kad gali kilti viesulas arba škvalas.
„Ir šiuo atveju buvo prognozuota, kad tokia tikimybė yra, ir reikia saugotis, bet, kurioje vietoje konkrečiai jis gali susiformuoti, pasakyti neįmanoma. Tai yra labai lokalus reiškinys ir trunka trumpą laiką.
Šiuo atveju jis praėjo pro gyvenvietę, nukentėjo ir žuvo žmonių, jie patyrė nuostolių. Jeigu jis būtų buvęs negyvenamoje teritorijoje, jis galėjo būti nepastebėtas“, - sakė D. Valiukas.
Mėgsta kalnuotas vietoves
Klimatologas pasakojo, kad viesulai nemėgsta dykumų, nes jiems mėgsta drėgmės. O štai kalnus jie mėgsta.
„Jiems reikia didelės šilumos, intensyvaus garavimo, tada susiformuoja audros debesis. Jie paprastai formuojasi audros debesies priekinėje dalyje, ir turi būti labai nestabili atmosfera. Tai yra šiltas oras, kildamas aukštyn, susiduria su šaltu oru, esančiu aukštai, ir reikalinga nestabili atmosfera, drėgmė, ir kad būtų labai šilta, ir kad vyktų intensyvus garavimas“, - kalbėjo D. Valiukas.
Pasak klimatologo, ir Lietuvoje gaunama daugiau pranešimų apie viesulus, tačiau tai nebūtinai reiškia, kad jų ir kyla daugiau.
„Dabar yra kitos priemonės – žmogus pamatė, mobiliuoju telefonu nufotografavo, atsiuntė nuotrauką, anksčiau tokių galimybių nebuvo“, - pasakojo D. Valiukas.
Lietuvoje vienas galingiausių viesulų buvo užfiksuotas 1981 m. Širvintose, kada buvo ir žuvusių žmonių, ir sugriautų pastatų.
„Ne taip seniai Šiauliuose buvo galingas viesulas. Pas mus būna, kad miškininkai fiksuoja nuostolius, bet kokio galingumo jis buvo, sunku pasakyti“, - sakė D. Valiukas.
