– Prieš kurdami šeimą, niekas negalvoja, kad vieną dieną mylimasis ar mylimoji ims kelti balsą ar ranką. Bet ar galima tą kaip nors numatyti? Jei taip, kaip? Kokie yra pirmi požymiai?

– Dažniausiai pirmieji smurto požymiai būna psichologiniai, todėl sunkiai matomi ir pastebimi. Vienas svarbiausių ženklų, kad jūsų santykiuose kažkas negerai, tai baimės savo partneriui jausmas (pvz.: vengimas kalbėti tam tikromis temomis, galinčiomis sukelti partnerio pyktį). Dažnai patiriami žeminantys jausmai – nuolatinė kritika, šaukimas, užgauliojimas, menkinimas – taip pat psichologinio smurto pavojaus ženklai. Perdėtas pavydas, siekis kontroliuoti, persekioti, draudimas bendrauti su artimaisiais, draugais – tai reiškiniai, pranešantys apie psichologinį smurtą.

– Kokios yra dažniausios priežastys? Dėl ko kyla smurtas?

– Vieno arba abiejų partnerių alkoholio vartojimas – vienas iš pagrindinių rizikos veiksnių, lemiančių smurtą artimoje aplinkoje. Alkoholio veikiami asmenys praranda savikontrolę, todėl nevaldo savo emocijų bei veiksmų.

Didelis veiksnys – trauminės vaikystės patirtys. Jei vaikas matė tėvą, mušantį mamą, didelė tikimybė, kad užaugęs susidurs su smurtu savo susikurtoje šeimoje. Taip susiformuoja teigiamas požiūris į partnerio smurto naudojimą prieš moterį. Neretai smurtautojai ir patys yra patyrę smurtą, skriaudą, pažeminimą vaikystėje ar paauglystėje.

Nesutarimai šeimoje ir nemokėjimas konstruktyviai spręsti konfliktų, skirtingos nuostatos ir vertybės taip pat dažnai lemia prievartinius veiksmus.

Reiktų paminėti, kad įtaką sąlygoms smurtui atsirasti turi ir kultūra, įsisenėjusios „normos“, kuomet vyras laikomas autoritetu moters atžvilgiu, ir elgiasi su ja kaip pavaldžia sau, moteris laikoma menkesne už vyrą.

Asociatyvioji nuotr.

– Kaip elgtis, pastebėjus pirmuosius ženklus?

– Labai svarbu palaikyti socialinius ryšius su artimais žmonėmis, draugais, dalintis savo išgyvenimais, nuojautomis, įtarimais. Nuoširdus artimų žmonių domėjimasis jūsų gyvenimu ir jų suteikiamas grįžtamasis ryšys gali padėti atpažinti grėsmes ar santykiuose atsirandančius „ne normalumus“, kurių moteris gali ir neatpažinti.

– Kaip dažnai smurtą sukelia kažkokie kiti trauminiai įvykiai (jau suaugus)?

– Smurtas santuokoje, ar gyvenant poroje gali kilti dėl neištikimybės. Tačiau tai jokiais būdais nepateisina smurtinio elgesio. Žmogus gali ir turi kontroliuoti savo elgesį ir tai nėra priimtinas reagavimo būdas.

– Kaip susitvardyti, jei savyje pastebi kylantį pyktį, kuris gali baigtis rankos pakėlimu prieš artimąjį?

– Visų pirma reikia suprasti, kad kelti ranką prieš žmogų yra nepriimtinas būdas pykčiui išreikšti. Laužyti, daužyti daiktus – taip pat. Tam, kad emocija būtų išreikšta konstruktyviai, reikia išmokti ją atpažinti, įsivardinti sau – ką aš jaučiu, suvokti, kas šiuo metu su manimi vyksta. Įvardinta emocija tampa mažesnė ir lengviau kontroliuojama. Tuomet pravartu nukreipti dėmesį, pavyzdžiui, į kvėpavimą, atsitraukti fiziškai nuo situacijos, suskaičiuoti iki dešimties. Taip susitvardyti ir susikoncentruoti taps lengviau.

– Ar būna, kad žmonės patys kreipiasi pagalbos dėl nesugebėjimo kontroliuoti savo pykčio?

– Paprastai į mus (Specializuotos kompleksinės pagalbos centras) kreipiasi asmenys, nukentėję nuo nekontroliuojamo kito asmens pykčio.

– Dažnai vis dar girdime tokius pasakymus, kaip kad „mane išprovokavo“. Nekalbėsime apie tai, kad dėl smurto kaltas pats smurtautojas, o ne provokacijos, bet gal yra praktinių būdų, kaip elgtis, kai situacija tampa nebevaldoma, kad bent jau tą akimirką išvengti smūgio ar dar ko nors blogesnio?

– Pajutus, kad kyla pavojus sveikatai ir gyvybei – bėgti į saugią vietą, vengiant uždarų erdvių (tokių, kaip pvz.: vonios kambarys, virtuvė) ir vietų su pavojingais daiktais (jais gali tapti virtuvės įrankiai, ūkio reikmenys), taip pat vengti atsidurti toli nuo lauko durų ar išėjimo iš buto. Esant galimybei, iš karto skambinti policijai.

Saugumą smurto artimoje aplinkoje atvejais didina pasiruošimas galimam smurtiniam epizodui, iš anksto apgalvojant savo veiksmus – nusprendžiant, kur kreipsis, jei tektų bėgti iš namų, susiruošti ir paslėpti pas artimuosius būtiniausius daiktus, dokumentus. Pravartu turėti pasitaupius pinigų.

– Ar visada bėgti nuo tokio žmogaus ar bandyti jį keisti?

– Dažniausiai smurtiniai santykiai į gerą neveda. Kadangi smurtas su laiku tik didėja ir agresyvėja, kyla rimtas pavojus artimojo sveikatai ir gyvybei. Todėl tai yra rimta priežastis santykiams nutraukti. Nereikia keisti kito žmogaus. Keisti reikia savo gyvenimą.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (68)