Naujasis sankcijų paketas numato priemones, varžančias Baltarusijos galimybes eksportuoti kalio trąšas, naftos produktus ir tabako gaminius, sakoma Bendrijos pranešime.
Be to, bus ribojama Minsko prieigą prie ES kapitalo rinkų ir draudžiama teikti draudimo arba perdraudimo paslaugas Baltarusijos vyriausybei bei valstybinėms institucijoms.
„Naujos tikslinės ekonominės sankcijos apima draudimą tiesiogiai arba netiesiogiai parduoti, tiekti, perduoti arba eksportuoti bet kam Baltarusijoje įrangą, technologijas arba programinę įrangą, kurių pirminė naudojimo paskirtis – stebėsena arba ryšių internetu arba telefonu perėmimas, taip pat dvigubos paskirties prekes ir technologijas, skirtas naudoti kariuomenei arba nurodytiems asmenims, subjektams ar institucijoms Baltarusijoje“, – sakoma ES Tarybos paskelbtame pranešime.
Šios ekonominės sankcijos yra plačiausio masto kada nors Baltarusijai taikytos poveikio priemonės. Jos buvo įvestos kilus Vakarų šalių pasipiktinimui, kai A. Lukašenka gegužės pabaigoje pasiuntė naikintuvą perimti oro bendrovės „Ryanair“ keleivinio lainerio, skridusio iš Atėnų į Vilnių. Lėktuvą priverstinai nutupdžius Minske buvo sulaikytas juo skridęs baltarusių opozicijos tinklaraštininkas Ramanas Pratasevičius ir jo draugė – Vilniuje studijuojanti Rusijos pilietė Sofija Sapega.
Pirmadienį Bendrija paskelbė sankcijas dar 86 asmenims ir subjektams dėl keleivinio lainerio nutupdymo ir Minsko režimo platesnių represijų prieš opoziciją.
Baltarusiją dideli neramumai krėtė kelis mėnesius po rugpjūtį įvykusių prezidento rinkimų. Jų laimėtoju buvo paskelbtas nuo 1994 metų šalį geležiniu kumščiu valdantis A. Lukašenka, bet opozicija ir Vakarų demokratijos šiuose rinkimus laiko suklastotais.
Nuo šios krizės pradžios ES paskelbė iš viso keturis sankcijų Baltarusijos režimui paketus, neskaitant ketvirtadienį įvestų naujų priemonių. Suvaržymai taikomi iš viso 166 asmenims ir 15 juridinių subjektų.
Pirmadienį sankcijas Minskui taip pat išplėtė JAV; jų pavyzdžiu neilgai trukus pasekė Jungtinė Karalystė ir Kanada.
Be to, ES praeitą mėnesį uždraudė Baltarusijos oro bendrovėms skraidyti į Bendrijos šalis ir paragino savo oro vežėjus nesinaudoti Baltarusijos oro erdve.
Tačiau A. Lukašenka iki šiol atsisako nusileisti Vakarų spaudimui ir ketvirtadienį perspėjo, kad dalyje šalies gali būti įvesta karo padėtis, siekiant išvengti ekonomikos nuosmukio dėl sankcijų poveikio.
Nausėda: sektorinės sankcijos Baltarusijai yra adekvačios, „pakankamai stiprios“
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Europos Sąjungos (ES) sektorinės sankcijos Baltarusijos ekonomikai yra adekvačios ir „pakankamai stiprios“, o jų nepakakus, bendrija galės įvesti naujus ribojimus.
Sankcijos šiam sektoriui palies vieną didžiausių pasaulyje Baltarusijos kalio trąšų gamyklą „Belaruskalij“, tačiau nuo jų nukentės ir Klaipėdos uostas bei „Lietuvos geležinkeliai“.
Dalies krovinių neteks baltarusiškas trąšas Klaipėdos uoste kraunantis Birių krovinių terminalas.
„Negalime taikyti sankcijų ir galvoti, kad šitos sankcijos niekaip mūsų nepalies. Taip, jos paliečia, bet tiktai dėl to jos tampa skausmingos ir režimui“, – teigė G. Nausėda.
Sankcijos Baltarusijai įvedamos po gegužės incidento, kai šalies pareigūnai į Minską nukreipė „Ryanair“ orlaivį ir sulaikė opozicijos tinklaraštininką Ramaną Pratasevičių bei jo draugę Sofiją Sapegą.