Pasaulis juda žalumo link
Stebint pasaulines tendencijas tikėtina, jog žmonėms vis labiau rūpės tvarumo ir poveikio aplinkai klausimai. Pažangiausi privataus sektoriaus atstovai, ypač pasaulinės korporacijos, į savo darbo erdves sieks įnešti daugiau žalumo bruožų, todėl vis dažniau girdėsime apie žaliojo biuro modelį. Žaliasis biuras – tai darbovietė, kuri siekia mažesnio gamtos resursų naudojimo, prisidėjimo prie klimato kaitos procesų suvaldymo. Tokiai darbovietei svarbios tvarios gyvensenos vertybės ir jas įgyvendinti siekiama praktiškai.
Pirmieji žingsniai šiame kelyje – paprasčiausių vienkartinių puodelių ar įrankių atsisakymas, dokumentų spausdinimas ant abiejų popieriaus pusių, rūšiavimui skirtų vietų įrengimas. Tai elementarūs pokyčiai, kurie ugdo darbovietės kultūrą ir kurių galima imtis nedelsiant. Kita vertus, siekiantiems didesnių pokyčių – rekomenduotina atkreipti dėmesį į žaliuosius pirkimus, kurie gali būti svarbus įrankis siekiant tvarumo tikslų. Lietuvos Respublikos Vyriausybė birželio 21 d. patvirtino itin ambicingus nacionalinius šių pirkimų įgyvendinimo 2021– 2023 m. tikslus taip indikuodama, jog laiko juos svarbia priemone kelyje į tvaresnį darbo organizavimą.
Didelę dalį paslaugų ir prekių galima planuoti ir įsigyti vertinant poveikį aplinkai. Tarp jų – ir energijos atžvilgiu efektyvi įranga (pavyzdžiui – kompiuteriai ar apšvietimo lemputės), aplinkai draugiškos plovimo priemonės, biuro reikmenys, pagaminti iš perdirbtų medžiagų (popierius, užrašinės, rašikliai), ilgai naudojamos, remontuojamos ir pernaudojamos biuro sistemos (baldai), vandenį taupantys spendimai ir pan. Visa tai gali prisidėti prie to, kad sąmoningas vartojimas taptų viena iš bet kurios darbovietės propaguojamų vertybių.
Valstybė gali būti pavyzdžiu
Atrodo, jog žaliojo biuro koncepcija artimiausiu metu įgaus dar daugiau reikšmės, todėl atsiranda puiki proga valstybei savo pavyzdžiu rodyti tokių sprendimų naudą ir kviesti prie žaliųjų biurų bangos prisijungti kuo daugiau viešojo sektoriaus įstaigų bei organizacijų. Viena tokių galimybių – kuriamos naujos ar reformuojamos jau esamos institucijos bei įstaigos, kurioms neišvengiamai prireiks ir naujų darbo erdvių.
Pastaruoju metu nemažai kalbama apie naujos inovacijų agentūros kūrimą. Inovacijų skatinimo kontekste būtų logiška ir darbovietę įrengti remiantis naujausiomis praktikomis: atsižvelgiant į energijos taupymo poreikį, renkantis aplinkai draugišką ir lengvai taisomą įrangą, mažinant vartojimą ir neperkant naujų baldų, o naudojimui pritaikant jau turimus. Juo labiau, kad įmonių, galinčių įgyvendinti tokius sprendimus, Lietuvoje jau yra. Naujų organizacijų biurų įrengimas vadovaujantis žaliaisiais principais siųstų aiškų signalą ir verslui, jog tokie pokyčiai yra laukiami, o valstybė imasi lyderystės tokius pokyčius diegti ir viešajame sektoriuje.
Nepaisant to, ar žaliojo biuro koncepciją siekia pritaikyti viešojo, ar privataus sektoriaus subjektai, svarbu, kad darbovietėje būtų bendra valia ir pasiryžimas įgyvendinti aplinkosauginius pokyčius, o jų siekiant – suformuoti aplinkosauginius organizacijos tikslus ir kantriai jų laikytis. Aplinkai palankūs pokyčiai turi būti įgyvendinami bendromis valstybės ir verslo, darbuotojų ir vadovų pastangomis, nes žaliasis biuras nėra įmanomas be čia dirbančiųjų pasaulėžiūros pokyčių ir pasiryžimo keisti įprastas praktikas į tvaresnes.
