Receptą bus lengviau atsekti
Ministro patarėja pabrėžė, kad vaistų išrašymo tvarkai įtakos šie nauji pokyčiai tikrai neturės – keičiamas tik išimčių taikymas.
„Buvo numatyta, kad tais atvejais, kai nėra galimybės išrašyti elektroninį receptą, pavyzdžiui, kai vaistai išrašomi namuose ar sistema neveikia, turės bus naudojama kitokia forma, kurią galima atsekti“, – kalbėjo S. Bieliūnė.
Pasak jos, taip Sveikatos apsaugos ministerija siekia 2 tikslų – racionalaus benzodiazepinų vartojimo, nes tai mūsų šalyje yra didelė problema, ir kelio užkirtimo receptų klastojimui. Pasirodo, itin dažnai Lietuvos vaistinėse yra pateikiami netikri receptai.
„Itin rimti psichikos sveikatos sutrikimai yra gydomi vaistais ir jie išrašomi e.sveikatos sistemoje, išrašant elektroninius receptus. Būtent benzodiazepinų grupės vaistų išrašymas popieriniuose receptuose, reikėtų pripažinti, kad mūsų šalyje yra didelė problema. Ne visais atvejais tikslingai ar ne visais atvejais vartojama tokiu laikotarpiu, kokį nurodo vaistų gamintojas“, – pasakojo laidos pašnekovė.
Kai piktnaudžiaujama šiais vaistais, neilgai trukus jiems išsivysto tolerancija bei stipri priklausomybė.
1 iš 4 lietuvių bent kartą gyvenime vartojo raminamuosius ir migdomuosius vaistus
Šiuo metu atsekti ir išsiaiškinti receptų padirbinėjimo atvejus yra itin sudėtinga, o tyrimai taip pat neduoda rezultatų, mat vos pradėti būna nutraukiami dėl gerai apgalvotų padirbinėjimo schemų.
„Turime pripažinti, kad mūsų šalyje yra teisės aktai, kai kurie, kurie tikrai stigmatizavo nerimo, depresijos sutrikimus turinčius žmones, dirbančius skirtingose srityse, tiek sveikatos priežiūros, teisėsaugos ir panašiai. Darbo sąlygose buvo numatytos tam tikros išlygos, kad turinčius tokius sutrikimus žmonės negali dirbti. Šie teisės aktai jau yra pakeisti ir žmonės turi teisę gydytis. Manau, tai buvo viena iš priežasčių, kodėl popieriniai receptai buvo išrašomi dažniau“, – sakė S. Bieliūnė.
Be to, benzodiazepinai gali būti vartojami vietoje narkotikų, norint apsisvaiginti. Apie tai jau kurį laiką kalba specialistai ir perspėja apie šią grėsmę.
„Yra patvirtintos metodikos dėl laipsniško tokių vaistų nutraukimo. Tikimės, kad visi kartu situaciją, kuri yra sudėtinga, po truputį spręsime“, – kalbėjo pašnekovė.
Benzodiazepinų vartojimas Lietuvoje yra didelė problema – 1 iš 4 šalies gyventojų bent kartą gyvenime vartojo raminamuosius ir migdomuosius vaistus. Apklausos rodo, kad vidutinė vartojimo BZD trukmė – net 86 mėnesiai, beveik pusė apklaustųjų nurodė juos geriantys kasdien. Lietuvoje BZD vartoja apie 4 proc. gyventojų, kas mėnesį parduodama apie 200 tūkst. pakuočių BZD, vartojimas 2–3 kartus lenkia Šiaurės regiono šalių vidurkį. Įprasta, bet liūdna praktika Lietuvoje – depresijos ir nerimo simptomus ilgus metus slopinti BZD, ligai progresuojant toliau, užuot realiai ir veiksmingai gydant ją ankstyvame etape.
