Sankcijos turėtų būti oficialiai patvirtintos artimiausiomis dienomis.
Du Europos diplomatai naujienų agentūrai AFP sakė, kad sankcijos bus nukreiptos prieš pagrindinius autoritarinio prezidento Aliaksandro Lukašenkos režimo pajamų šaltinius, tarp jų trąšų eksportą ir naftos chemijos pramonę.
Taip pat Europos Sąjungos valstybių narių užsienio reikalų ministrai pritarė ketvirtam Baltarusijos sankcijų paketui.
Nuspręsta įšaldyti turtą ir neišduoti vizų 78 fiziniams ir 8 juridiniams Baltarusijos asmenims. Į juodąjį sąrašą pateko verslininkai, Aliaksandro Lukašenkos šeimos nariai, prokuratūrų darbuotojai, mokslo įstaigų rektoriai, teisėjai, aukšto rango kariškiai ir kiti.
Septyni iš asmenų, kuriems naujai bus taikomos sankcijos, tiesiogiai siejami su „Ryanair“ lainerio nutupdymu Minske. Kitiems baudžiamosios priemonės taikomos dėl režimo vykdomo plataus masto susidorojimo su opozicija, nurodė diplomatai.
„Toliau nuosekliai eisime sankcijų Lukašenkai ir jo režimui keliu. Sankcijas taikysime ne vien asmenims, bet dabar taip pat įvesime sankcijas sektoriams“, – prieš susitikimą sakė Vokietijos užsienio reikalų ministras Heiko Maasas.
„Tokiu būdu norime prisidėti, kad šio režimo finansai išsektų“, – pridūrė jis.
ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis anksčiau sakė, kad sankcijos turėtų būti galutinai patvirtintos po vėliau šią savaitę Briuselyje vyksiančio Bendrijos viršūnių susitikimo.
„Sankcijos yra būdas spausti Baltarusijos vyriausybę“, – žurnalistams sakė J. Borrellis. – Esame nusiteikę itin skaudžiai paveikti Baltarusijos ekonomiką.“
„Ne sidabro kulka“
A. Lukašenka išprovokavo tarptautinį pasipiktinimą, gegužės 23 dieną pakėlęs naikintuvą perimti „Ryanair“ lainerio, skridusio iš Graikijos į Lietuvą.
Kai lėktuvas buvo nutupdytas Minske, Baltarusija sulaikė juo skridusį opozicijos tinklaraštininką Ramaną Pratasevičių ir jo draugę – Vilniuje studijuojančią Rusijos pilietę Sofiją Sapegą.
Pernai ES paskelbė sankcijas 88 asmenims, įskaitant A. Lukašenką ir jos sūnų, dėl brutalaus protestų malšinimo Baltarusijoje, kurią dideli neramumai krėtė nuo rugpjūtį įvykusių prezidento rinkimų. Jų laimėtoju buvo paskelbtas nuo 1994 metų šalį geležiniu kumščiu valdantis A. Lukašenka, bet opozicija ir Vakarų demokratijos šiuose rinkimus laiko suklastotais.
A. Lukašenka, remiamas pagrindinės Minsko sąjungininkės Rusijos, ligšiolinių bandymų daryti jam spaudimą nesureikšmino.
Prieš posėdį ES ministrai susitiko su tremtyje gyvenančia Baltarusijos opozicijos lydere Sviatlana Cichanouskaja, tvirtinančia, kad ji teisėtai laimėjo pernai vykusius rinkimus.
„Sankcijos nėra sidabro kulka, bet jos gali padėti užbaigti smurtą ir paleisti [režimo kalinamus] žmones“, – per „Twitter“ parašė S. Cichanouskaja.
Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis per susitikimą su S. Cichanouskaja išreiškė tvirtą paramą Baltarusijos žmonėms, kovojantiems už demokratinius pokyčius savo šalyje. Pasak ministro, baltarusiai turi žinoti, kad jie nebus palikti vieni, kad ES pasirengusi suteikti rimtą ekonominę paramą demokratinės Baltarusijos transformacijai.
„Europa privalo suprasti, kad už visko, ką daro A. Lukašenka, realiai stovi V. Putinas. Kremliaus tikslas akivaizdus – prisijungti Baltarusiją. Todėl ES turi labai vieningai pasakyti, kokie ateityje bebūtų šių režimų susitarimai ar Baltarusijos konstitucijos pakeitimai, Europa jų niekada nepripažins“, – sakė G. Landsbergis ir pabrėžė, kad Baltarusijos režimas tampa vis agresyvesnis kaimyninių valstybių, aktyviai reiškiančių paramą Baltarusijos pilietinei visuomenei, atžvilgiu.
Lietuvos diplomatijos vadovas pasidžiaugė, kad ES baigia susitarti dėl ES sektorinių sankcijų, ir pabrėžė, kad svarbu kuo greičiau parengti teisinę sankcijų įvedimo bazę bei kuo greičiau pradėti praktinį jų taikymą.
„Tvirtai remiame ketvirtą sankcijų paketą, kuris galutinai patvirtintas šiandien. Itin svarbiu laikome ir sektorinių sankcijų susitarimą, kurio laukiame jau šią savaitę. Tai sankcijos režimui – ne Baltarusijos žmonėms. Kremlius finansuoja A. Lukašenkos skolas ir praradimus. Tad kainą, kurią mokės Baltarusijos premjeras, mokės ir V. Putinas“, – sakė ministras.
G. Landsbergis taip pat sakė aptarsiąs su kolegomis ES klausimą dėl pastarosiomis dienomis smarkiai išaugusio migrantų, atvykstančių į Lietuvą per sieną su Baltarusija, srauto. Dauguma šių atvykėlių yra irakiečiai ir sirai.
G. Landsbergis kaltino Baltarusijos valdžią sąmoningai nukreipiant migrantus į kaimynines ES valstybes. Anot jo, Minskas tokiu būdu mėgina smogti atgal už Vilniaus pastangas sutelkti Bendrijos spaudimą Baltarusijos režimui.
Jis perspėjo, kad atvykėlių srautas gali dar labiau padidėti, kai naujos sankcijos bus patvirtintos, ir kad Lietuvai „gali prireikti pagalbos ir paramos ir kitų Europos šalių“.
Vokietijos užsienio reikalų ministras Heiko Maasas pirmadienį paragino imtis plačių ekonominių sankcijų prieš Baltarusiją.
Šį raginimą ministras išsakė prieš Europos Sąjungos šalių diplomatijos vadovų susitikimą, kuriame svarstytos papildomos baudžiamosios priemonės Minsko režimui už priverstinį oro bendrovės „Ryanair“ keleivinio lainerio nutupdymo praėjusį mėnesį.
„Manau, papildomos sankcijos Baltarusijai neišvengiamos“, – sakė H. Maasas interviu laikraščiui „Die Welt ".
„Turime imtis sankcijų prieš tam tikras Baltarusijos ekonomikos sritis, tokias kaip kalio trąšų pramonė ar energetikos sektorius. Turime atimti iš Minsko režimo galimybę gauti lėšų Europos Sąjungoje platinant obligacijas“, – sakė jis.
Pirmadienį Liuksemburge susitiksiantys ES užsienio reikalų ministrai tariasi dėl sektorinių sankcijų Baltarusijai.
Svarstoma naujas sankcijas nukreipti į pagrindinius Baltarusijos ekonomikos sektorius, įskaitant kalio trąšų eksportą, tabako sektorių, naftos ir naftos chemijos produktus.
Liuksemburge posėdžiausiantys ministrai aptaria plataus masto priemones, nukreiptas prieš autoritarinio prezidento Aliaksandro Lukašenkos režimo „piniginę“, penktadienį naujienų agentūrai AFP sakė vienas Europos diplomatas.
„Mes kalbame apie sankcijas, kurios bus skaudžios“, – pridūrė diplomatas.
Anot diplomatų, taip pat turėtų būti sugriežtinti ginklų ir įrangos, kuri gali būti panaudota represijoms prieš demonstrantus, eksporto apribojimai.
Sektorinės sankcijos svarstomos po gegužę įvykusio incidento, kai iš Atėnų į Vilnių skridęs „Ryanair“ lėktuvas su daugiau kaip šimtu keleivių buvo priverstinai nutupdytas Minske, baltarusių dispečeriams informavus apie jame neva esantį sprogmenį, nors ši informacija vėliau nepasitvirtino.
Perimti lainerio Minsko režimas buvo pasiuntęs naikintuvą.
Orlaiviui nutūpus Baltarusijos sostinėje, buvo sulaikyti juo skridę opozicijos tinklaraštininkas Ramanas Pratasevičius bei jo draugė, Vilniuje studijuojanti Rusijos pilietė Sofija Sapega.
Dėl šio incidento ES valstybės uždarė savo oro erdvę Baltarusijos orlaiviams ir paragino oro bendroves neberengti skrydžių virš šios šalies teritorijos.
