Pasak gydytojo, atvejų skaičiaus augimą lems ne tik delta atmainos plitimas, bet ir tai, kad didelė populiacijos dalis vis tiek liks nevakcinuota. Tiesa, tikimasi, kad situacija bus geresnė nei praėjusią žiemą.
„Didelė populiacijos dalis yra vaikai, kurie iki 12 metų nebus vakcinuoti. Net jeigu jie stipriai nenukenčia nuo COVID’o, platinimą palaiko. Vis tiek Lietuvoje apie pusė populiacijos bus paveikta ir iš tų duomenų, kuriuos turime, matome, jog atsiradusios atmainos išstumia britiškąją, kaip ji išstūmė ankstesnes. Taigi plitimas bus didelis“, – „Delfi TV“ laidoje „Faktai ir nuomonės“ kalbėjo V. Pečeliūnas.
Švedijoje dirbantis epidemiologas Gytis Dudas sako, kad delta atmaina, lyginant su britiškąja, kuri jau buvo laikoma 60 proc. lengviau perduodama, yra dar tiek pat efektyvesnė. Pasak jo, ji gali užsikrėsti ir tuos žmones, kurie jau persirgę koronavirusu.
Alfa variantą vakcinos veikia maždaug vienodai, kaip ir turėtų būti, bet jau atsirado atmainų, tarkim delta, jos gana skirtingos ir gali užkrėsti žmones, kurie persirgę kitomis atmainomis, kurie buvo paskiepyti šiuo metu turimais skiepais. Ko tikėtis ateityje, tampa vis sunkiau prognozuoti“, – sakė G. Dudas.
„Vienas dalykas, kurį mes žinome, kad vis tiek riba kažkur bus, bet nežinome, kur ji yra, ir delta atmaina parodė, jog lieka daug nežinomųjų. Labai maža delta atmainos turimų mutacijų dalis yra tiesiogiai palyginamos su kitų atmainų mutacijomis, tai reiškia, kad tampa sudėtingiau nuspėti naujų nematytų atmainų „elgseną“, – kalbėjo jis.
G. Dudo teigimu, kokia bus situacija, tiksliau bus galima spręsti turint duomenų, kiek iš kita atmaina užsikrėtusių koronavirusu jau persirgusių žmonių patenka į ligonines ir miršta.
„Vienas iš dalykų, kurio tyrimų man dar nėra tekę matyti, kiek iš žmonių, kurie pakartotinai užsikrečia kita atmaina, miršta, patenka į ligonines. Man atrodo, tai bus kertinis rodiklis, pagal kurį galėsime spręsti, kokia bus situacija. Dabar kalbame apie atmainas, kuriomis užsikrėsti didesnė tikimybė net pasiskiepijus, bet reikia turėti omenyje, kad žmonių, kurie delta atmaina suserga su simptomais po skiepo, yra mažai ir dar mažesnis procentas atsiduria ligoninėse“, – kalbėjo epidemiologas.
Žvirblienė: nieko blogo, kad dabar esame labiau atsipalaidavę
G. Dudas pabrėžia, kad nors valstybės lygiu taikomi ribojimai šalinami, reikia suprasti, jog virusas nesitraukia.
„Daugelyje valstybių kaip tik šiuo menu atvejų, sukeltų delta atmainos, daugėja“, – sako epidemiologas. Todėl, anot jo, būtų gerai, kad žmonės būtų atsargūs ir bent jau būdami patalpose ir toliau dėvėtų kaukes, net jei to nebus reikalaujama.
„Aš manyčiau, kad tai apskritai gera idėja. Daugelyje Azijos valstybių įprasta ištisus metus uždarose patalpose dėvėti kaukes, ir man atrodo, tai labai geras kultūrinis dalykas, kurį galbūt po pandemijos bus įprasta matyti ir Vakarų pasaulyje“, – svarstė epidemiologas.
Vilniaus universiteto (VU) Gyvybės mokslų centro profesorė Aurelija Žvirblienė sako, kad gerėjant situacijai šiuo metu jau tikrai galima daugiau atsipalaiduoti.
„Galim pasidžiaugti, nes spaudimas visą laiką, kad reikia bijoti, atbukina. Nematau nieko blogo, kad dabar esame labiau atsipalaidavę. Mes iš tikrųjų turėtume daugiau teigimų žinučių transliuoti“, – mano profesorė.
Anot jos, gerėjančią situaciją neabejotinai lėmė vakcinacija, taip pat prisideda ir jau persirgusių žmonių skaičius.
Pasiskiepiję persirgtų lengviau
Nors kalbama, kad kai kuriomis naujomis koronaviruso atmainomis gali užsikrėsti ir vakcinuoti asmenys, A. Žvirblienė pabrėžia, kad po dviejų vakcinos dozių apsauga tikrai gana efektyvi.
„Tie žmonės, kurie paskiepyti užsikrės naujomis atmainomis, tikėtina, persirgs lengviau. Tai bus imuninės sistemos sužadinimas kovoti su nauja atmaina. Populiacijoje atsirastų žmonių, kurių atsparumas evuliucionuotų kartu su viruso atsparumu“, – aiškino profesorė.
Jos manymu, jau dabar Lietuvoje kai kuriuose rajonuose gali turėti imunitetą arti 60–70 proc. gyventojų. Pasak jos, prisidėtų ir nemaža dalis asmenų, kurie persirgo, bet nebuvo pasidarę koronaviruso testo.
Matoma, kad mažesniu aktyvumu skiepijantis Lietuvoje išsiskiria Žemaitija. A. Žvirblienė sako, kad yra grėsmė, jog vakcinacijos tempai Lietuvoje dabar apskritai sulėtės.
„Turbūt yra tam tikras žemaitiškas užsispyrimas. Sunku paaiškinti. Gan daug žmonių gal netiki virusu, netiki jo grėsme. Be to, žemaičiai – tokie kieti žmonės, tad gali galvoti, kad jiems tas virusas nelabai baisus, vis tiek atlaikys. Aš pati iš savo pažįstamų rato turiu žmonių, kurie nelabai tikėjo virusu, bet persirgo sunkiai ir tada jau patikėjo“, – pasakojo profesorė.
Anot jos, galėtų padėti mobilieji punktai, kai skiepijama be išankstinės registracijos.
Profesorei kelia nerimą ir tai, kad kai kurie žmonės, norėdami gauti Galimybių pasą ar turėti galimybę keliauti, skiepijasi tik viena vakcinos doze. Epidemiologas G. Dudas taip pat skeptiškai vertina kai kurių žmonių planus atidėti vakcinaciją iki rudens.
„Kai kurie žmonės daro tą strateginiais sumetimais, neva imunitetas bus šviežesnis, jei pasiskiepys prieš tą sezoną. Reikia prisiminti, kad skiepų pristatymo mastai didėja ir, jei žmonės nesiskiepys dabar esančiomis vakcinomis, jos, mano žiniomis, ilgai šaldytuve būti negali. Vakcinų atsargos gali išsekti“, – laidoje „Faktai ir nuomonės“ sakė G. Dudas.
