„Manau, kad viena iš tokių labai svarbių žinių, kuri nuskambėjo NATO viršūnių susitikimo metu, yra tai, kad 2023 metais NATO viršūnių susitikimas vyks Vilniuje. Šioje vietoje pats laikas pasiraitoti rankoves mūsų diplomatams ir politikams ir turėti pakankamai ryškią ir aiškią ambiciją 2023 metais pasiekti, kad Ukraina ir Sakartvelas gautų NATO narystės veiksmų planą, ir šitokiu būdu galėtume per J. Bideno pirmąją kadenciją pasiekti labai svarbių mums patiems (ne tik Ukrainai ir Sakartvelui) labai svarbių saugumo erdvės plėtros dalykų“, – laidoje „Delfi tema“ sakė A. Kubilius.
Europarlamentaro teigimu, jau dabar reikėtų galvoti apie tai, ką turime padaryti, kaip suburti bendraminčių koaliciją, kaip įtikinti skeptiškesnes NATO valstybes, kad 2023 m. Vilniuje vyksiantis NATO viršūnių susitikimas būtų didžiulė sėkmė visam transatlantiniam aljansui.
Stebuklų iš Bideno ir Putino susitikimo nesitiki
Tuo metu kažkokių didžiulių pokyčių po JAV prezidento J. Bideno susitikimo su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu Lietuvoje nesitikima. Susitikimas įvyks Ženevoje trečiadienio popietę.
„Vienas dalykas yra perduoti aiškią žinią apie tai, ko Vakarai ir konkrečiai JAV tikrai netoleruos. Tas yra svarbu. Turbūt būtų naivu tikėtis kažkokių labai gerų žinių, kad staiga išeitų V. Putinas po susitikimo, muštųsi kumščiu į krūtinę, ir sakytų: „atsiprašau, aš klydau. Nuo rytdienos patraukiu kariuomenę iš Ukrainos Rytų. A. Lukašenkos režimui parama nebebus suteikiama“, – sakė A. Kubilius.
Pasak europarlamentaro, neturėtume iš to susitikimo tikėtis ir kokių nors labai blogų žinių.
„Pagal tai, ką per paskutines dienas teko matyti iš jau įvykusių J. Bideno pokalbių tiek NATO, tiek G7, tiek su ES, tai matosi rimtas požiūris (…) į sisteminius iššūkius, tarp kurių agresyvi Rusija yra pats didžiausias. Todėl galvoti, kad J. Bidenas, susitikęs su V. Putinu, kažkaip bus užburtas iki sielos gelmių, pažiūrėjus į akis, tai aš to nesibaiminu. Skirtingai nuo prezidento D. Trumpo, prezidentas J. Bidenas yra žymiai labiau prognozuojamas“, – teigė A. Kubilius.
Santykiai tarp šalių yra įtempti
Laidoje dalyvavęs buvęs užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius laidoje kalbėjo, kad JAV ir Rusijos prezidentų pokalbis prasidės įtemptoje situacijoje.
„Abi pusės neslepia, kad netrykšta optimizmu. Daug kas komentuodami primena ir 1985 m. vykusį susitikimą tarp M. Gorbačiovo ir R. Reigano. Jis vyko Šaltojo karo metu, buvo panaši, įtempta situacija“, – sakė L. Linkevičius.
J. Bidenas buvo pavadinęs V. Putiną žudiku. Tačiau, kaip pastebėjo pašnekovas, dabar jis „pakylėjo jį pareigose“.
„Dabar jau vadina tvirtu priešininku. Manau, kad V. Putinui tas įvertinamas labai patiktų, nes jis nori jaustis tuo tvirtu priešininku“, – sakė L. Linkevičius.
Bandys brėžti „raudonas linijas“
Buvęs užsienio reikalų ministras priminė, kad abi pusės grasino, kad per pokalbį įvardins „raudonąsias linijas“.
„Turbūt pasirodys, kieno tos linijos raudonesnės (kieno pozicija yra tvirtesnė), nes ir vieni, ir kiti prieš susitikimą išsakė savo mintis, ko tikėtųsi“, – pusiau juokais sakė L. Linkevičius.
Pašnekovas vylėsi iš J. Bideno tvirtos pozicijos, kad pabaigtų Rusijos nebaudžiamumo laikotarpį.
„Jis tęsiasi ilgą laiką. Daug krizių ir konfliktų, kuriuos inicijavo Rusija, nepavyko nuslopinti priemonėmis, kurios būtų įprastos normalioje situacijoje. Kuomet Rusija labai demonstratyviai ignoruoja tarptautinę teisę, tas visiškai neveikia. Todėl J. Bidenas turėtų įvardinti, kas yra netoleruotina, ir po ko seks kieti veiksmai.
O V. Putinas turbūt, savo ruožtu, demonstruos savo situaciją, ir turbūt ir J. Bideną mokys demokratijos, ką jis jau pasakė žurnalistams susitikimo išvakarėse“, – sakė L. Linkevičius.
Tų linijų yra daug
Kartu buvęs užsienio reikalų ministras atkreipė dėmesį, kad Rusija jau labai daug kartų pažeidė visas „raudonas linijas“.
„Dar kartą nubrėžti linijas, aišku, reikėtų, bet tai darys įspūdį tik tuo atveju, jeigu į tai bus reaguojama“, – sakė L. Linkevičius.
Pašnekovas atkreipė dėmesį į tai, kas vyko pačioje JAV: „kibernetinės atakos prieš institucijas, kišimasis į rinkimus, kišimasis į Amerikos politinį procesą“.
„Taip pat buvo informacijos, kuri nebuvo aiškiai paneigta, kuomet buvo kaltinimai Rusijos žvalgybos institucijoms, kad jos moka premijas už nukautus amerikiečių karius Afganistane, ir moka tas premijas su Talibanu susijusioms pajėgoms“, – pasakojo L. Linkevičius.
Pasak buvusio Lietuvos diplomatijos vadovo, kalbant apie linijas, kurios susijusios su demokratija, žmogaus teisėmis, JAV jau ne kartą yra išsakiusi, kad yra netoleruotini žmogaus teisių pažeidimai Rusijoje.
„Net nelaukdamas to susitikimo, turbūt neatsitiktinai V. Putinas pasirašė dar vieną dokumentą, kuriuo paskelbė praktiškai visą su A. Navalnu susijusį kovos su korupcija tinklą ekstremistine organizacija, kitaip tariant, juos izoliavo nuo būsimų rinkimų“, – atkreipė dėmesį L. Linkevičius.
Pašnekovas atkreipė dėmesį, kad A. Navalno atvejis yra ne pirmas politinių oponentų nuodijimo atvejis. Jau ne kartą buvo pasakyta, kad tas yra visiškai nepriimtina.
„Tų linijų jau ir dabar yra labai daug. Dar pridursime – Ukraina, labai tikimės, kad bus griežtai išsakyta pozicija. Juo labiau, kad neįvyko J. Bideno susitikimas su V. Zelenskiu, nors to prašė ir pats V. Zelenskis, ir visi tikėjosi, kad prieš susitikimą tai įvyks. Tikimasi, kad vis tik bus kietai išsakyta pozicija“, – sakė L. Linkevičius.
Pašnekovas atkreipė dėmesį, kad V. Putinas, savo ruožtu, sakė, kad reakcija yra pernelyg jautri, kad Rusija nieko nepažeidė, ir todėl sankcijos, kurias paskelbė J. Bideno administracija, peržengia „raudonas linijas“.
„Savo ruožtu, jis turi savo linijų. Kaltins amerikiečius, kad jie persekioja politinius oponentus, ir tą procesą jie įžvelgia, kuomet buvo atakuojamas Kongresas, ir mes matėme riaušes. V. Putinas ne kartą teigė, kad tai yra politinių oponentų persekiojimas, ir bando kažkokias lygiagretes suvesti su tuo, ką daro pats. Tas nedaro jokio įspūdžio Vakaruose, bet turbūt jis savo namų auditorijai mėgina tą pagrįsti“, – kalbėjo L. Linkevičius.
