Vilniaus miesto savivaldybė šiam mitingui leidimo nėra išdavusi. Teigiama, kad žmonės prie Seimo stovi būreliais maždaug po 15 žmonių, o akcijoms iki 15 žmonių leidimo nereikia.
Kaip teigia V. Mitalas, organizatorių pageidavimai buvo per dideli.
„Aš manau, kad esant pandemijos sąlygoms nereikėjo prašyti leidimo trijų dienų su nakvyne renginiui. Jei tai būtų vienos dienos renginys, kuriame išlaikomi visi karantino reikalavimai, neabejotinai tas leidimas būtų gautas“, – laidoje „Delfi diena“ sakė jis.
„Linkiu visiems įkvėpti ramybės, atsigerti vandens, na, ir tikriausiai važiuoti namo“, – pridūrė V. Mitalas.
Anot jo, akivaizdu, kad tai nėra įprastas protestas: „Tų reikalavimų, kritikos valdžiai sąrašas platėja, keičiasi ir akivaizdu, tai nėra vien tik pilietinės visuomenės norų išraiška, tai yra dar vienos politinės jėgos kūrimasis.“
Tuo metu A. Širinskienė sako, kad ją toks Vilniaus savivaldybės sprendimas nustebino, o argumentai neįtikino.
„Mane labai nustebino, kad Vilniaus miesto savivaldybė su ne teisiniais argumentais atsisakė duoti leidimą, nes buvo pasakyta, kad vyks „politinis festivalis“. Jeigu savivaldybė būtų ėjusi į dialogą su žmonėmis, tikrai galima buvo rasti tą kompromisą ir susitarti su žmonėmis galbūt ir dėl padidintų saugumo reikalavimų. Iš to, ką matome šiandien, man akivaizdu, kad žmonės pagal galimybes lauke saugosi ir nemanau, kad nuomonės reiškimas šiuo atveju yra blogai. Žmonėms riboti laisvę susirinkti, ypač kai matai, kad pandemijos skaičiai mažėja, manau, neteisinga ir jų teisės buvo pažeistos.
Manyčiau, kad jei būtų valdžios ir protestuotojų dialogas, tai ir tas noras protestuoti būtų žymiai mažesnis. Natūralu, kai žmogus yra atstumiamas, neišklausomas, kaip mes šiandien išgirdome iš Seimo pirmininkės, kad aš neturėsiu laiko išeiti ir pasikalbėti, tas žmogus nori tik dar labiau priešintis“, – kalbėjo Seimo narė.
„Ne mano ir ne jūsų reikalas nurodinėti, ar jie kurs, ar ne politinę jėgą. Kuo didesnė Lietuvoje politinė įvairovė, tuo yra geriau, tuo žmonių nuomonės geriau atstovaujamos. Manyčiau, kad jei esame demokratinė valstybė, tikrai neturėtų būti varžomas mitingas tuo pagrindu, kad valdantieji bijo, jog gali atsirasti nauja politinė jėga“, – sakė A. Širinskienė.
Reikalavimai įgyvendinti nebus
Per gegužės mėnesį vykusį „Šeimų maršą“ buvo reikalaujama atsisakyti Stambulo konvencijos ratifikavimo, neteikti svarstymui Partnerystės projekto, nesvarstyti disponavimo mažu kiekiu narkotinių medžiagų dekriminalizavimo, prašoma iš pareigų atleisti ministrus Eveliną Dobrovolską, Arūną Dulkį ir Aušrinę Armonaitę.
Nors reikalavimai vis dar keliami, V. Mitalas sako, kad jie neturėtų būti įgyvendinti.
„Labai tikiuosi, kad [reikalavimai] nebus [įgyvendinti], nes tie jie nėra pagrįsti. Čia matome labai aiškią politinę reikalo pusę. Šie susibūrimai kapitalizavosi ant visuomenės pavargimo karantino laikotarpiu. Negalima mokslu vadovaujantis prieiti prie išvados, kad tai, ką daro A. Dulkys, A. Armonaitė, yra verta atstatydinimo iš pareigų. Tai yra tam tikra pavargimo ir pykčio išraiška“, – įvertino Laisvės frakcijos narys.
Tuo metu A. Širinskienė kritikavo valdančiuosius dėl to, kad šie esą nesupranta žmonių nuotaikų.
„Jeigu pažiūrėtume, kiek Lietuvos gyventojų pritaria tos pačios lyties partnerystei, yra, jei neklystu, apie 10 proc. Likusioji dalis yra labai griežtai sakanti ne. Su Stambulo konvencija yra lygiai ta pati situacija. Bijau, kad jeigu būtų normalios apklausos dėl dekriminalizavimo, rezultatą turėtume lygiai tą patį. Valdantieji atstovauja tokias ultrakraštutines idėjas, kurias remia keletas arba dešimt procentų Lietuvos gyventojų. Normalu, kad Lietuvos gyventojai nepatenkinti“, – laidoje „Delfi diena“ kalbėjo ji.
