Paklaustas, ar pastarosiomis savaitėmis vis dar jaučiamas skiepijimo sulėtėjimas, jis pakomentavo, kad ši problema dar matoma nuo praėjusios savaitės pradžios.
„Jeigu pasižiūrėsime į praėjusios savaitės skaičius ir dar praėjusios savaitės skaičius, kai prasidėjo masinė gyventojų vakcinacija, tai tą savaitę nuo birželio pradžios paskiepijome 100 tūkst. žmonių, o, pavyzdžiui, praėjusią savaitę pirma doze paskiepijome truputį daugiau nei 55 tūkst. asmenų. Tai reiškia, kad sumažėjimas buvo tikrai labai ryškus – apie 45 tūkst. asmenų.
Šią savaitę skaičiai turbūt bus panašūs. Galbūt truputį aukštesni, nes pridėta papildoma gyventojų, kuriuos galima skiepyti, grupė, t. y. vaikai nuo 12 metų. <...>. Gali būti taip, kad tie tempai išliks panašūs kaip praėjusią savaitę arba šiek tiek padidės.“
Pasiteiravus, kokios priežastys lėmė, kad tie tempai sulėtėjo, L. Galkus sakė, jog sociologinės apklausos iš esmės patvirtino tai, kas buvo matoma ir realybėje.
„Apie 40 proc. gyventojų yra ryžtingai nusiteikę skiepytis ir net nesvarstytų, ar jiems to skiepo reikia, ar ne. Atsiradus progai jie pasiskiepytų, ir tai dabar matome, kai prieš kelias savaites pasiekėme 40 proc. pasiskiepijusių gyventojų dalį viena vakcinos doze.
Paskui tempai pradėjo sparčiai lėtėti, tai reiškia, kad tie žmonės, kurie tikrai apsisprendė skiepytis, taip ir padarė, liko ta gyventojų dalis, kurie dvejoja skiepytis arba nusprendė nesiskiepyti.“
SAM atstovo teigimu, dabar visos priemonės bus skirtos tiems, kurie dvejoja skiepytis, kad paskatintų juos priimti sprendimą tai padaryti. Taip pat sakė, kad antrąja doze pasiskiepyti neatvyksta labai mažas procentas.
„Maža gyventojų dalis neatvyksta pasiskiepyti antrąja vakcinos doze, iki 2 proc. Kai kurie neatvyksta dėl to, nes tiesiog susirgo COVID-19 liga po pirmo skiepo praėjus kelioms dienoms. Tai suprantama, ir antra doze jie bus paskiepyti žymiai vėliau.
Kiti vėluoja iki dviejų savaičių, ir toks vėlavimas, mūsų supratimu, visiškai pateisinamas dėl įvairiausių gyvenimiškų situacijų. <...>. Tokius asmenis planuojame papildomai informuoti SMS žinutėmis. Tiesiog norime priminti jiems, kad vis dar gali tai padaryti.“
SAM skelbia, kad praėjusią savaitę kone 3–4 kartus išaugo išpilamų vakcinų kiekiai būtent dėl užsiregistravusių, bet neatvykusių skiepytis.
„Praėjusią savaitę matėme, kad utilizuota arba išpilta apie pora šimtų dozių vakcinos per savaitę. Palyginimui – prieš tai, pavyzdžiui, gegužės mėnesį, buvo apie 50 dozių per savaitę. Augimas tikrai yra, jis kol kas nelabai gąsdinantis, o priežastys tikrai suprantamos.
Daugėja žmonių, kurie neatvyksta užsiregistravę pasiskiepyti, ir, deja, ne visos vakcinos gali per naktį išbūti ir sulaukti ryto. Dėl to jas reikia išmesti ir utilizuoti. Taip pat tai vyksta dėl sumažėjusių vakcinacijos tempų. Pavyzdžiui, atvyksta trys žmonės, o vakcinos flakone yra, pavyzdžiui, penkios dozės. Tada jie skiepijami ir vakcinacijos centras sunaudoja tam tikrą vakcinų kiekį, bet dalį reikia išpilti.“
Paklaustas, kaip bus elgiamasi dėl tų gyventojų, kurie užsiregistruoja, bet neatvyksta skiepytis, L. Galkus pabrėžė, jog dabar bus pagrindiniai dalykai gyventojų motyvavimas ir didesnis informacijos teikimas. Tokiu būdu skatins dvejojančius atvykti skiepytis.
„Iš tiesų vakcinos turime tiek sandėliuose, tiek vakcinacijos centruose. Tai reiškia, kad jeigu mes sugebėsime motyvuoti žmones ateiti pasiskiepyti, tai nereikės tų vakcinų išpilti. Visos priemonės, kurias dabar planuojame diegti, bus orientuotos į tai, kad skatintume gyventojus skiepytis.“
L. Galkus pasakojo, kad pagrindinės priemonės, kuriomis skatins atvykti skiepytis, bus vakcinacijos centrų tinklo gerinimas, mobiliųjų komandų didesnis veikimas ir didesnė viešinimo kampanija įvairiomis kalbomis. Dėl užtikrinto vakcinų tiekimo liepos pradžioje tikėtasi paskiepyti 70 proc. gyventojų, o dabar, sumažėjus gyventojų norui skiepytis, tikimasi, kad viena doze tiek bus paskiepyta iki liepos galo, o rudenį jau ir abiem dozėmis bus tiek paskiepyta.
