Tuo įsitikinęs rudenį Vilniuje viešėsiantis vizionierius iš Belgijos Peter Hinssen. Verslininkas, investuotojas, prestižinių Masačusetso technologijų instituto (MIT) „Sloan“ vadybos mokyklos ir Londono verslo mokyklos dėstytojas, penkių bestselerių autorius Peter Hinssen beveik ketvirtį amžiaus stebi verslo pasaulio dinamikas, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Seną bažnyčią Belgijos kaime moderniu ofisu ir vieninteliu Europoje „Apple“ produktų muziejumi-koplyčia pavertęs vizionierius neturi abejonių – tikroji pergalė versle yra ne rezultatai šiandien, bet platesnio paveikslo matymas.
Pajodinėjęs ant vienaragių, studijuoja feniksus
„Pastaruosius dešimt metų visose konferencijose buvo kalbama vien apie startuolius, apie vienaragius, ir aš labai pavargau nuo tų istorijų. Juk dauguma bendrovių pasaulyje nėra nei „Uber“, nei „Airbnb“ ir neturi tikslo ar poreikio tokiomis būti. Po aplodismentų dešimtmečio vienaragiams atėjo laikas atsigręžti į feniksus“, – sako P. Hinssen. Pats kūręs startuolius, dabar jis studijuoja technologijų ir inovacijų įtaką bendrovėms bei visuomenei.
Verslo ateitis kvepia namine duona technologijų apsuptyje
Su didžiausiomis pasaulio bendrovėmis dirbusio vizionieriaus įsitikinimu, nuolatinis atsinaujinimas ir inovacijos yra esminis feniksų koziris. Tačiau ar inovacijos nėra pervertintos?
„Kai atsiranda kažkas naujo, dalis žmonių žavisi ir mato galimybes, o dalis baiminasi ir nori to, ką jau pažįsta. Ir tai yra ne tik žmonėse, tai yra visuomenėje, bendrovėse, valstybėse. Manau, šis nenumaldomas naujovių, inovacijų troškulys yra žmogaus prigimtis. Tai yra nesustabdoma ir tai yra mūsų, kaip žmonių, kaip visuomenės, kaip organizacijų, valstybių, variklis“, – įsitikinęs P. Hinssen. Pagrindinė jo žinia vadovų konferencijoje „EBIT“ Vilniuje bus būtent ta, kad galimybės naujai atrasti save yra kiekvienoje rinkoje ir kiekvienoje bendrovėje, tereikia leisti drąsai pražysti.
Inžinieriumi, besižavinčiu kompiuterių mokslu, save vadinantis P. Hinssen pasakoja, kad jau kurį laiką miestą iškeitė į Belgijos kaimą, kur absoliuti dauguma jo kaimynų yra fermeriai. Tačiau per paskutinius dvylika mėnesių kaimynų populiacija sparčiai keičiasi.
„Štai du jaunuoliai ėmėsi restauruoti seną vandens malūną, kuriame ketina tradiciniu būdu malti miltus ir atidaryti kepyklą. Viena jauna šeima perėmė šalimais esančią fermą, kurioje augina galvijus tik natūraliu būdu. Dar keli jauni žmonės atidarė vietinių fermerių produktų parduotuvę. Manau, verslo pasaulio ateitis bus būtent tai – seno ir naujo, tradicijų ir inovacijų derinys. Pirkti iš kaimynų vandens malūne maltų miltų duoną ir naujausius technologinius prietaisus iš „Alibaba“ ar „Amazon“ yra inovacijų pasaulio grožis“, – neabejoja P. Hinssen.
Melžti karvę, kol duoda pieno – prasta strategija
Kad visiems prieinamos inovacijos gali padaryti pasaulį geresne, saugesne ir gražesne vieta neabejojantis P. Hinssen vizionieriumi vadinamas neatsitiktinai. Jau prieš dešimt metų jis išleido knygą, pavadinimu „New Normal“. Šiandien šis žodžių junginys sukasi visų lūpose, tačiau P. Hinssen sako, kad dėmesį turėtume sutelkti ne į seną ar naują ir jų priešpriešas, bet į dabartį, jo žodžiais, į „present normal“.
„Esminis dalykas, apie kurį reikėtų galvoti, yra rezultatai ne rytoj, šiandien ar dabar, bet ilgalaikėje perspektyvoje. Jei bendrovė koncentruojasi tik į efektyvumą, tik į šį trimestrą ir dividendus, beviltiška tikėtis, kad ji sėkmingai gyvuos kažkokiu stebuklingu būdu. Tas rizikos apetitas reiškia bandyti dalykus, kurie neduoda rezultatų nedelsiant, o gal net šiuo metu gali būti ir nesėkmės, iš kurių būtina pasimokyti. Nesėkmės yra ypatingai svarbus feniksų lygties elementas. Feniksai sugeba matyti didesnį paveikslą, žaisti ilgą žaidimą, ir tai daro dabar“, – sako P. Hinssen.
Kaip geriausią fenikso pavyzdį jis pateikia prieš beveik 60 metų įkurtą mažmeninės prekybos tinklą „Wallmart“. Didžiausia pasaulyje tapusioje bendrovėje šiandien dirba 2,5 mln. darbuotojų, kone kiek visoje Lietuvoje gyventojų. P. Hinssen teigimu, jų paslaptis – platesnio paveikslo matymas.
„Įkūrėjo Voltono šeima vis dar yra kontroliuojantis branduolys ir jie iš bendrovės lyderių nelaukia rezultatų šį ketvirtį ar šiais metais. Jie bendrovės lyderiams duoda galimybę žaisti ilgalaikį žaidimą. Manau, būtent tai yra feniksų esmė. O tikėtis melžti karvę, kol ji duoda pieno, manau, yra labai prasta strategija“, – teigia P. Hinssen.
Svarbu ne dydis, bet drąsa ir rizikos apetitas
„Mažose ir vidutinėse įmonėse, šeimos versle yra mažiau biurokratijos, jos yra arčiau klientų, lankstesnės. Tačiau jei nori būti feniksu, privalo rizikuoti. Turi tvirtai nusibrėžti pagreičio, transformacijos poreikį. Tam reikia drąsos, lyderystės ir noro rizikuoti. Manau, drąsa ir rizikos apetitas yra kur kas svarbiau nei įmonės dydis. Deja, mes Europoje turime tą Senojo žemyno mentalitetą, kuris mus stabdo nuo rizikos. Ar rasime drąsos išrasti save iš naujo, rizikuoti ir bandyti?“ – klausia P. Hinssen.
Fenikso metafora, vizionieriaus teigimu, gali būti taikoma ne tik kompanijoms, bet ir valstybėms. Įstrigusios biurokratiniame voratinklyje, neturinčios vizijos, įsikibusios praeities valstybės yra pasmerktos likti uodegoje. P. Hinssen manymu, Lietuvoje, kur yra didelis naujovių apetitas ir daugybė gabių jaunų žmonių, galimybės feniksams yra beribės.
Inovacijos keliems laimingiesiems – tiesus kelias į niekur
Kitas aspektas, jo teigimu, net pavojingesnis, nei fenikso mentaliteto stygius ir kuriam valstybės turėtų skirti daugiau dėmesio, yra nelygybė.
„Technologijos ir inovacijos padeda paversti planetą geresne, saugesne, gražesne vieta. Tačiau tik jei vadovaujamės etika ir užtikriname, kad procesas įtraukia visus, ne tik kelis laiminguosius“, – akcentuoja P. Hinssen.
Jo teigimu, kol kas pasaulyje, ne tik globaliu, bet ir kiekvienos šalies lygiu, yra per daug nelygybės ir pandemija tai akivaizdžiai parodė. „Net toje pačioje šalyje kai kurie žmonės lengvai perėjo prie nuotolinio darbo, išplėtė mokymosi, verslo, asmeninio ir profesinio tinklo erdves, o kiti nemoka internetu net apsipirkti ar užsiregistruoti vakcinai. Turime suvokti, kad ne kai kurių, o visų žmonių įtrauktis ir judėjimas inovacijų kryptimi reiškia tikrąjį judėjimą pirmyn. Pažiūrėkite, kas nutiko su švietimo sistema per pastaruosius dvylika mėnesių? Jei neturi kompiuterio ir gero interneto ryšio, negali net mokytis. Ir tai – ne problema kažkur toli, bet Europoje. Todėl labai svarbu, kad suvoktume, jog Europa turi judėti į priekį vienu pagreičiu, kitaip rizikuojame likti uodegoje“, – perspėja P. Hinssen.
Dar tik grybštelėjome permainų paviršių
Koks, vizionieriaus matymu, yra tobulas verslo pasaulis? „Tikiu, kad einame į pasaulį, kuriame svarbiausia yra tinklas. Ne skaitmenizavimas ir technologijos, bet tinklas: įvairios ekosistemos, platformos, jungtys, galimybės darbui ir gyvenimui tinkle, tinklo ekonomikos, netgi pinigai, kurie vis labiau tampa ne banknotais, bet tinklo valiuta.
Mes be problemų šiandien bendraujame ir dirbame su žmonėmis iš įvairiausių pasaulio šalių, neišleidę nė cento, nesugaišę nė minutės ir nesunaudoję nė litro benzino kelionei. Manau, būtent tai iš esmės pakeis šį amžių. Tikiu, kad ateities istorijos vadovėliuose po socialinės revoliucijos, po industrinės revoliucijos bus rašoma apie dabartinę tinklo revoliuciją ir mes dar tik grybštelėjome ateinančių permainų paviršių“, – reziumuoja P. Hinssen, plačiau apie tai kalbėsiantis rugsėjį vyksiančioje vadovų konferencijoje.
