Pirmojoje dalyje – vadinamojo „slaptojo JAV ir Didžiosios Britanijos pakto“ vertinimas Katare įkurtoje interneto svetainėje “Al Jazeera”. Joje profesoriaus P. Sandso išleista knyga vertinama nekritiškai ir teigiama, kad mokslininkas pirmasis atskleidė prieš Iraką ir kitas musulmoniškas valstybes Vakarų sugalvotą sąmokslą.
Praėjusį ketvirtadienį išleistas žymaus Londono universiteto profesoriaus P. Sandso knygos „Pasaulis be teisės“ atnaujintas leidimas sukėlė diskusijų audrą. Priežastis gana aiški – garsus mokslininkas, kelių knygų apie tarptautinę teisę autorius, JAV ir Didžiąją Britaniją kaltina slaptu susitarimu, sukėlusiu „neteisėtą karą Irake 2003-iaisiais“.
Katare įsikūrusi arabų interneto svetainė „Al Jazeera“ į knygos išleidimą reagavo žaibiškai ir nekritiškai. Joje rašoma: „Likus maždaug dviem mėnesiams iki invazijos į Iraką JAV prezidentas G. Bushas pasakė Didžiosios Britanijos premjerui T. Blairui, kad Amerika planuoja pradėti karą prieš Iraką, nepaisant fakto, kad amerikiečių ekspertai šioje šalyje nerado masinio naikinimo ginklų, tapusių pretekstu karui“. Šis karas, kaip teigia „Al Jazeera“, buvo neteisėtas, pagrįstas melu ir išprovokuotas.
Savo knygoje P. Sandsas rašo, kad JAV ir Didžiosios Britanijos vadinamasis slaptasis paktas buvo pasirašytas 2003-iųjų sausio 31-ąją Baltuosiuose Rūmuose Vašingtone. Tada, kaip teigia mokslininkas, G. Bushas atskleidė T. Blairui paslaptį, jog Irakas bus užpultas kovo 10-ąją, nepaisant to, kaip į jį žiūrės Jungtinės Tautos.
Kaip rašo „Al Jazeera“, pasirodžius mokslininko knygai Downing Streetas, t. y. Didžiosios Britanijos premjero institucija, reagavo lakoniškai ir pareiškė nenorintis komentuoti diskusijų apie tai, kas „galėjo ar negalėjo įvykti“ tarp dviejų valstybių vadovų.
Tuo metu profesoriaus knygoje cituojamas Didžiosios Britanijos premjeras T. Blairas, teigiantis, jog veiks išvien su JAV prezidentu ir „yra pasiruošęs daryti bet ką, kad nuginkluotų Saddamą Huseiną“.
Vis dėlto, kaip pažymima P. Sandso knygoje, T. Blairas pageidavo gauti JT Saugumo Tarybos rezoliuciją, kuri leistų lengviau pričiupti Irako vadovą. Taip pat „Pasaulyje be teisės“ atskleidžiamas šokiruojantis faktas: Iraką ketinta pulti žvalgybiniais lėktuvais U-2, padabintais JT simbolika – tokiu atveju, jei irakiečiai juos bandytų numušti, tai būtų traktuojama kaip JT rezoliucijos pažeidimas ir Vakarai turėtų pretekstą pradėti teisėtą karą.
Knygoje rašoma, jog G. Bushas ir T. Blairas savo pokalbyje išsakė abejones apie galimą S. Husseino nužudymą. P. Sandsas taip pat teigia, jog Didžiosios Britanijos Vyriausybės sprendimą pradėti karą prieš Iraką palaimino ir šios šalies generalinis prokuroras.
Įdomi detalė, galinti įnešti aiškumo apie tai, iš kur profesorius gerai informuotas apie slaptąjį G. Busho ir T.Blairo susitikimą. Kaip sakoma - ieškokite moters. Šiuo atveju ta moteris – paties Didžiosios Britanijos pirmininko žmona Cherie Booth Blair, dirbanti vienoje teisinėje firmoje su P. Sandsu – „Matrix Chambers“.
G. Busho-T. Blairo paktas aptartas šio pirmadienio britų televizijos kanalo BBC laidoje „Dateline London“, kurioje įvairūs komentatoriai priėjo vienos išvados – šis paviešintas dokumentas tiesiog patvirtino tai, kuo jau daugelis iki šiol tikėjo.
Beje, skandalingasis dokumentas, sudarytas iš šešių dalių, publikuojamas ir komentuojamas P. Sandso knygoje, pirmąsyk viešumon pateko praėjusių metų birželio 18-ąją. Jo kopijas britų naujienų agentūrai „Associated Press“ pateikė reporteris Michaelas Smithas, pareiškęs, kad originalus sunaikino tam, jog apsaugotų informacijos šaltinius. Tuomet pavardės minėti nenorėjęs aukštas Didžiosios Britanijos pareigūnas patvirtino, jog dokumentai, turėję grifą „slaptai“, yra autentiški.
Antroji pusė – „The Observer“, „The Guardian“ ir „Wikipedia“
Antrojoje dalyje - vadinamojo „slaptojo JAV ir Didžiosios Britanijos pakto“ vertinimas amerikiečių ir britų spaudoje. Nors ir keista, Vakarų spauda nepataikauja G. Bushui ir T. Blairui ir iš esmės sutinka su arabiškosios „Al Jazeera“ teiginiais.
Didžiosios Britanijos dienraštis „The Observer“ dar 2004-aisiais skelbė, jog JAV prezidentas G. Bushas pirmąsyk paprašė britų premjero T. Blairo paramos nuversti Irako diktatorių S. Husseiną per bendrus pietus, praėjus vos devynioms dienoms po 2001-ųjų Rugsėjo Vienuoliktosios.
Dienraštyje cituojamas buvęs Didžiosios Britanijos ambasadorius Vašingtone Seras Christopheris Meyeris, dalyvavęs garsiuosiuose pietuose. Jo teigimu, tądien G. Bushas ištaręs tokius žodžius: „Sutinku su tavimi, Toni. Tuo mes turime užsiimti visų pirma. Tačiau, susitvarkę su „Talibanu“ ir „Al Qaeda“ Afganistane, privalome grįžti į Iraką. Taigi, kaip teigia, „The Observer“, pakeisti S. Husseino režimą JAV ketino jau seniai.
Britų dienraštis atskleidė, kad T. Blairas dar prieš Afganistano bombardavimą žinojo, jog JAV puls Iraką, tačiau iki pat invazijos pradžios 2003-iųjų kovą britų premjeras tai neigė. Kitas Didžiosios Britanijos dienraštis – „The Guardian“ - dar griežčiau vertina G. Busho-T. Blairo paktą. „Net kaubojams reikia draugų“, pašiepiamai apie JAV prezidentą sakoma publikacijos antraštėje ir priduriama: „Busho ir Blairo neteisėtas karas Irake nepadarė pasaulio saugesniu – tai gali padaryti tik pagarba tarptautinei teisei“. Dienraštyje „The Guardian“ rašoma: „Savo bandymuose pakeisti tarptautinius susitarimus Amerika neveikė viena. Jungtinių Valstijų prezidento Franklino Roosevelto ir Didžiosios Britanijos premjero Winstono Churchillio Atlanto chartijos vizija, padėjusi įkurti Jungtines Tautas, dabar atsidūrė dviejų Atlanto kaubojų – G. Busho ir T. Blairo rankose. Kai 1941-ųjų vasarą F. Rooseveltas ir W. Churchillis sukūrė savo chartiją, grėsmė abiems šalims buvo visiškai kitokia. O praėjus 60 metų Amerikos prezidentas nusispjauna į tarptautinius susitarimus savo veiksmais ir tokiais žodžiais: „Man nesvarbu, ką sako tarptautinės teisės specialistai“.
Praėjusį šeštadienį daug dėmesio vadinamajam G. Busho-T. Blairo paktui skyrė ir Didžiosios Britanijos televizija „Channel 4“. Jos teigimu, slaptajame pakte G. Bushas įsipareigojo karą prieš Iraką pradėti 2003-iųjų kovo 10-ąją, tačiau invazija pradėta dešimčia dienų vėliau.
„Channel 4“ cituoja G. Bushą: „Jei mums nepavyks gauti Jungtinių Tautų palaiminimo, karinė akcija vis tiek bus vykdoma“.
2001-aisiais pasirodžiusi atviroji interneto enciklopedija „Wikipedia“, publikuojama ir lietuvių kalba pažymi, kad slaptojo pakto dokumente buvo tokia antraštė: „Šis dokumentas – apie ypatingai jautrius dalykus. Neturi būti daromos jokios jo kopijos. Jis gali būti rodomas tik tiems, kurie tikrai turi žinoti jo turinį“. Pacituokime dar vieną, itin šokiruojantį slaptojo dokumento sakinį: „Vašingtone apie karinės akcijos pasekmes diskutuota nedaug“.
Nors suvokiame tai, jog terorizmas ir diktatūra turi būti neišvengiamai sunaikinti, tačiau norėtųsi, kad tai būtų daroma teisėtomis priemonėmis. Priešingu atveju tik pasitvirtina prancūzų patarlė – a la guerre com a la guerre, „kare kaip kare“, kitaip tariant – teisiųjų jame nėra.
„Dvi pusės“, antradieniais ir ketvirtadieniais 11.50 val. (kart. 16.50 val.).