EVT klausimas
Buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas D. Žalimas sako, kad atsakymas, kas turi važiuoti į Europos Vadovų Tarybą (EVT) slypi pagrindiniame šalies įstatyme.
Prezidentas Gitanas Nausėda aiškina, kad į šiuos susitikimus turi keliauti jis, o kai kurie valdančiosios Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS–LKD) atstovai tikina, kad tai turi daryti premjerė Ingrida Šimonytė.
Savo poziciją antradienį pateikė ir kadenciją baigusi šalies vadovė Dalia Grybauskaitė. Po metinio G. Nausėdos pranešimo D. Grybauskaitė teigė, jog Konstitucija šiuo klausimu yra prezidento pusėje.
Vis dėlto D. Žalimas aiškino, jog tai dar diskutuotinas klausimas.
„Aš taip pasakysiu, klausimas yra diskutuotinas. Ne veltui jis buvo sprendžiamas kai kuriose šalyse ir Konstitucinių Teismų lygiu, turiu galvoje Rumuniją ir Lenkiją. Nėra viskas taip paprasta dėl vienos priežasties – ar ES reikalai priklauso užsienio politikai. Atsakius į šį klausimą rastume, kas turi atstovauti Lietuvą EVT. Aš manau, kad tikrai yra diskutuotinų vietų“, – tikino jis.
D. Žalimas laidoje dėstė savo poziciją ir teigė, kad labai didelė ES reikalų yra valstybės vidaus politikos reikalai.
„Akivaizdu, kad to jau negali pavadinti užsienio reikalais, kadangi mes gyvename vienoje erdvėje su kitomis ES valstybėmis, gyvename pagal tą pačią Konstituciją. Ir akivaizdu, kad nereikėtų Konstitucijos suprasti taip, kaip ji buvo suprantama iki 2004 metų, iki narystės ES. Ir užsienio politikos sritis yra gerokai susiaurėjusi nuo to karto“, – priminė laidos pašnekovas.
Buvęs KT pirmininkas D. Žalimas aiškino, jog nenori šiu metu kategoriškai tvirtinti, kas turi vykti į EVT.
„Manau, kad tai yra diskutuotinas klausimas“, – tvirtino jis.
G. Nausėda kaip vieną iš savo argumentų įvardija tradiciją prezidentui vykti į EVT. D. Žalimas teigė, jog ir ji turi atitikti Konstituciją.
„Matote, yra Konstitucija ir visos tradicijos ją turi atitikti. KT tikrai nėra sprendęs šio klausimo, man dabar sunku pasakyti, kiek ta tradicija Konstituciją atitinka“, – tikino buvęs KT pirmininkas.
Ne visais klausimais galimi referendumai
Prezidentas G. Nausėda savo metiniame pranešime užsiminė, jog „turėtume pailginti parašų, reikalingų referendumui surengti, rinkimo laikotarpį, suteikti teisę žmonėms pasirašyti ir elektroniniu būdu“.
D. Žalimas dėstė, jog dalies klausimų referendumų spręsti tiesiog negalima.
„Pasakyčiau taip – žiūrint, kokius klausimus turima omenyje. Yra dalis klausimų, kurie apskritai negali būti sprendžiami referendumu. Pavyzdžiui, Konstitucinis teismas yra labai aiškiai pasisakęs, kad klausimai, susiję su prigimtinių žmogaus teisių neigimu, jie negali būti sprendžiami jokia referendume. Dauguma negali diktuoti mažumai ar atskiram individui, kas yra oru, o kas – ne“, – laidoje sakė buvęs KT pirmininkas D. Žalimas.
Laidos svečias teigė, kad jei būtų surengtas referendumas dėl Partnerystės įstatymo įteisinimo, yra „labai abejotina, ar jis atitiktų Konstituciją“.
„Nes tikrai dauguma negali spręsti prigimtinių, kiekvienam žmogui priklausančių teisių klausimo. Bet čia papildomų svarstymų dalykas. (…) O apskritai į referendumų gausą, prisipažinsiu, žiūriu neigiamai. Nes čia yra vienas iš politinio populizmo apibrėžimų, kai naudojami jie populistiniais tikslais“, – savo nuomone dalijosi D. Žalimas.
Jis teigė, kad žeminti referendumo rengimo kartelę taip pat yra „politinio apsisprendimo reikalas“.
Nesutarimai su politikais
D. Žalimas laidoje teigė, kad po šios pasibaigusios istorijos jaučiasi „tarsi ištrūkęs į laisvę“.
„Dabar tikrai galiu kalbėti, ką galvoju ir tas labai džiugina. Kita vertus, aišku, kalbant apie tuos 15 mėnesių, visiškai teisingai – jaučiant pareigą teko tuos 15 mėnesių išbūti. Bet aš galvoju, kad išbuvome tikrai ne veltui, per tą laiką buvo išspręsta daug reikšmingų klausimų. Ir tai yra džiugiausia. Tikrai niekam nepavyko iš teismo išgauti norimų sprendimų“, – kalbėjo buvęs KT pirmininkas.
D. Žalimas pripažino, kad situacija, kai jam teko 15 mėnesių dar dirbti šioje pozicijoje, „nėra normalu“.
„Bet Seimas gali skirti arba neskirti teisėją ar pareigūną. Liūdniausia, kad visa tai tęsėsi 15 mėnesių, tai galėjo būti ir greičiau“, – aiškino jis.
Laidos svečiui teko atsakyti į klausimus ir apie teismų ir teisėjų paveikiamumą. Laidos pašnekovas tikino, jog buvo su tuo susidūręs.
„Aš esu su tuo susidūręs, buvo visokių mėginimų. (…) Visos sąmokslo teorijos, kad aš neva derinu sprendimus, esu prisikiriamas vienai ar kitai politinei jėgai, atsirado būtent po vienai politinei jėgai nepalankaus sprendimo. Būtent dėl specialiosios Seimo tyrimo komisijos. Manau, kad akivaizdu, kad buvo tam tikras sprendimas, buvo kvestionuojama, ar aš apskritai teisėtai pareigas vykdau. Buvo skundžiamasi Venecijos komisijai. Tai sukelia šypseną“, – aiškino jis.
D. Žalimas teigė, jog buvo pavieniai atvejai, kai iš KT buvo stengiamasi išgauti tam tikrus sprendimus iš kitų teisininkų bendruomenės atstovų.
„Būdavo tokių atvejų, bet mes nė karto nepaklusome“, – teigė laidos pašnekovas.
Paklaustas, kodėl politikai bando daryti įtaką KT sprendimams, D. Žalimas svarstė, jog dėl konkrečių interesų.
„Matyt, kartais yra konkretūs interesai, tai tik tiek. Pavyzdžiui, buvo interesas, kad kuo greičiau KT išspręstų buvusios Vyriausybės įgaliojimų bylą, ne eilės tvarka. Tai, nežinau, tame įžvelgiu tik politinį interesą. O kieno jis, tikrai nepradėsiu spėlioti“, – sakė D. Žalimas.
KT ir buvusi Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) dauguma dažnai kibirkščiuodavo.
„Sakyčiau, kad tas kibirkščiavimas kaip tik ir prasidėjo po tos Seimo specialios tyrimo bylos. Manau, kad kai kurie politikai pas mus yra pernelyg primityvūs. Jiems pernelyg paprasta dalinti viską į baltą ir juodą. Ir jeigu jiems sprendimas yra nenaudingas, tai teismas dirba kitai politinei jėgai“, – aiškino jis.
D. Žalimas kalbėjo, kad politikai KT sprendimus vertina per savo prizmę.
„Tai teismas nėra politinė institucija, ji priima sprendimus ne politinių argumentų vedamas“, – teigė laidos „Info komentarai su Arnu Mazėčiu“ svečias D. Žalimas.
Delfi primena, kad pernai vasarą KT nusprendė, kad LVŽS atstovės Agnės Širinskienės vadovauta laikinoji tyrimo komisija, tyrusi galimą poveikį sprendimų priėmėjams ir politiniams procesams, sudaryta pažeidžiant Konstituciją ir jos išvados yra neteisėtos.
Komisija tyrė tris 2013–2014, 2017 ir 2018 metais vykusius epizodus, susijusius su Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos, Generalinės prokuratūros veikla, Seimo narių grupės kreipimusi į KT dėl Pensijų kaupimo įstatymo.
Po šio sprendimo A. Širinskienė tikino, kad toks teismo sprendimas yra „konservatorių ir KT pirmininko suokalbis“.
„Kokie įrodymai? Tai yra tiesiog absurdas. Sakau, čia yra politikos primityvizmas, populizmas. Bet galiu tik pasidžiaugti, kad teismo autoriteto tai nei kiek nepagadino. Žmonės nėra kvaili, jie supranta, jog politikai gyvena pagal visiškai kitus dėsnius nei teismai. Ir jiems yra įprasta svaidytis tokiais kaltinimais. Sakyčiau, kad čia yra žema politinė kultūra“, – komentavo D. Žalimas.
Jis kalbėjo, kad jei Seimo komisija sudaryta tirti visiems politiniam procesams per 10 metų, tai „akivaizdu, kad yra neįmanomas uždavinys“.
„Teisė negali įpareigoti įvykdyti neįmanomų priežasčių“, – teigė buvęs KT pirmininkas D. Žalimas.
Paklaustas apie ateitį ir ar neatmeta galimybės „eiti į politiką“, D. Žalimas aiškino, jog negalima atmesti „nė vienos galimybės“.
„Nes tikrai negali žinoti, ką veiksi po 3–4–5 metų“, – laidoje „Info komentarai su Arnu Mazėčiu“ sakė buvęs KT pirmininkas D. Žalimas.
