Situacija yra sulaukusi Danijos politikų dėmesio ir įžiebusi karštas diskusijas dėl taip vadinamojo „daniškojo modelio“, kai valstybė beveik nesikiša į darbo santykius.
Policija tik stebėjo
R. Daujotas „Delfi“ pasakojo, kad 2019 metų gruodį įvykęs konfliktas buvo D. Aleksandravičiaus ir jo daniškos įmonės „DS Byggeri“ (dan. „DS Statybos“) konflikto su Danijos pastolių klubu kulminacija.
„2018 metais, tik pradėjęs vykdyti veiklą pastolių montavimo rinkoje Danijoje, D. Aleksandravičius iškart sulaukė grasinimų ir reikalavimų nutraukti savo veiklą, nes neva Danijoje priimta, kad pastolių montavimo rinkoje gali dirbti tik Danijos įmonės, tarp kurių egzistuoja susitarimai dėl aukštų paslaugų kainų.
D. Aleksandravičius pradėjo teikti paslaugas pigiau ir geriau, nei teikė Danijos pastolių klubo narės įmonės, todėl Danijos pastolių klubas dėl to buvo pasipiktinęs ir nuolat reikalavo, kad Lietuvos verslininkas sustabdytų savo veiklą. Buvo grasinama, kad jei D. Aleksandravičius nepasitrauks gražiuoju, jo verslas bus užpultas ir sunaikintas, jam pačiam buvo nuolat grasinama mirtimi, apšaudyti jo namai.
D. Aleksandravičiui nesutikus nutraukti veiklą, Pastolių klubas organizuodavo savo profsąjungų narius (po kelias dešimtis ir kelis šimtus) vykti į D. Aleksandravičiaus statybvietes ir blokuoti jo veiklą (išardyti pastolius, puldinėti ir užgaulioti darbuotojus, siuntinėti grasinimus D. Aleksandravičiaus klientams, tiekėjams ir darbuotojams, teikti įvairiausius skundus Danijos institucijoms dėl darbų saugos, atlyginimų ir pan.)“, – pasakojo verslo advokatų kontoros „Motieka ir Audzevičius“ atstovas.
R. Daujotas sakė, kad net ir po šių veiksmų D. Aleksandravičius susitvarkydavo statybvietę ir toliau dirbo.
„2019 metų gruodį Pastolių klubas (viešai) ėmė organizuoti dar didesnį protestą, sukvietė daugiau nei 300 profsąjungų darbuotojų, kurie užpuolė D. Aleksandravičiaus statybvietę (sunaikino pastolius, įrangą, įrankius, sumušė darbuotojus, sudegino automobilius ir pan.).
D. Aleksandravičius apie Pastolių klubo veiksmus (užpuolimus, grasinimus ir pan.) nuolat pranešdavo atsakingoms institucijoms (Danijos policijai), tačiau policija visus tyrimus nutraukdavo ir nė vieno atsakingo asmens nepatraukė atsakomybėn“, – dėstė advokatas.
R. Daujotas teigė, kad nors buvo informuota iš anksto ir apie 2019 metų gruodžio ataką, Danijos policija atsiuntė tik kelis policininkus, kurie pasyviai stebėjo užpuolimą ir leido riaušininkams naikinti lietuvio turtą.
„Po įvykio D. Aleksandravičius teikė skundus policijai, tačiau policija nutraukė visus tyrimus ir nerado atsakingų asmenų. Tik vėliau, kuomet pradėjome bylą tarptautiniame arbitraže, policija nubaudė vieną asmenį (iš daugiau nei 300) minimalia pinigine bauda už riaušes.
Jokia padaryta žala D. Aleksandravičiui niekada nebuvo kompensuota. Nuo D. Aleksandravičiaus įmonės nusisuko tiek pelningi klientai, tiek darbuotojai, baimindamiesi Pastolių klubo veiksmų“, – sakė advokatas.
Kaltino socialiniu dempingu
Danijos pastolių darbuotojų sąjungos pirmininkas Thomas Stromsholdtas „Delfi“ sakė, kad su „DS Byggeri“ buvo problemų.
„Radome daugybę problemų, susijusių su darbuotojų sauga, taip pat – kad pastoliai pastatyti neteisėtai. Kaip profesinė sąjunga kėlėme šiuos klausimus įmonei. Mūsų darbe saugumas yra gyvybės ir mirties klausimas“, – aiškino jis.
D. Stromsholdtas dar sakė, kad 2019 metų gruodžio 1 dieną vienas darbuotojas ir vienas profsąjungos narys buvo užpulti, kai fiksavo saugumo problemas.
„Nežinau, ar tai paskatino kitos dienos įvykius. Pabrėžiu, kad šie incidentai neturi nieko bendro su profesine sąjunga, negaliu spekuliuoti dėl juose dalyvavusių asmenų motyvacijos.
Danijoje rūpinamės darbuotojų saugumu ir kad su jais būtų elgiamasi sąžiningai. Tai yra viena priežasčių, kodėl Danija yra klestinti šalis, danams šie klausimai nuoširdžiai rūpi“, – sakė T. Stromsholdtas.
Danijos žiniasklaidoje anksčiau skelbta, kad Pastolių klubas D. Aleksandravičių kaltino socialiniu dempingu – esą darbuotojams iš Rytų Europos mokami atlyginimai buvo kur kas mažesni už vietinius. Taip pat teigta, jog per incidentą nuversti pastoliai buvo pastatyti nelegaliai.
R. Daujotas šiuos teiginius vadino Pastolių klubo dezinformacija.
„Pastolių klubas nuolat teikė skundus atsakingoms institucijoms, jo įmonės veikla buvo nuolat tikrinama (tiek darbų sauga, tiek algų mokėjimas ir pan.). Tačiau iki šiol nėra jokio teismo ar atsakingos institucijos sprendimo, kuriame būtų konstatuoti D. Aleksandravičius įmonių pažeidimai. Visus mokesčius ir algas darbuotojams verslininkas mokėjo tvarkingai, jokių pažeidimų nebuvo nustatyta“, – aiškino jis.
Advokatas dar pridūrė, kad bet kokiu atveju, net jei tokie pažeidimai ir būtų rasti, tai niekaip nepateisintų smurtinio verslo užpuolimo ir sunaikinimo.
Šiuo metu „DS Byggeri“ jau yra bankrutavusi.
„Nuo įmonės nusisuko tiek pelningi klientai, tiek darbuotojai, baimindamiesi Pastolių klubo veiksmų.
D. Aleksandravičiaus įmonė darbams atlikti buvo pasirašiusi didelės vertės kontraktus su tiekėjais, iš kurių pirko medžiagas su mokėjimo atidėjimu. Tačiau po išpuolio kontraktų įvykdyti nebebuvo galimybės, turtas sunaikintas, o darbuotai išsilakstė. Dėl šios priežasties D. Aleksandravičius nebegavo apmokėjimo už darbus, liko skolingas medžiagų tiekėjams ir dėl to teko skelbti bankrotą“, – sakė R. Daujotas.
Daniškas modelis
Pats D. Aleksandravičius sakė, kad su šia byla gyvena jau antrus metus.
„Siekiame būti išgirsti ir siekiame kompensuoti nuostolius, susigrąžinti smurtiniu būdu sunaikintas investicijas. Dirbome tvarkingai, sulaukėme ir daug užsakymų, klientų ratas sparčiai plėtėsi. Tačiau viskas buvo sunaikinta per vieną išpuolį. Atsakingų asmenų nerasta, o mano ir įmonės vardas buvo suterštas.
Nusprendėme ginti savo teises ir sulaukėme daug palaikymo, nes nuo panašių veiksmų Danijoje yra nukentėję daugelis užsienio įmonių. Nors iš Lietuvos politikų ir atsakingų pareigūnų jokios pagalbos nesulaukėme, džiaugiamės, kad netgi dalis Danijos piliečių ir politikų palaiko mus. Danijos parlamentas netgi inicijavo parlamentinį tyrimą. Tikime savo bylos sėkme ir laukiame arbitražo teismo sprendimo“, – sakė verslininkas.
Jis 2019 metų gruodžio 2 dieną įvykusio incidento metu buvo statybvietėje ir slėpėsi kartu su savo darbuotojais statybininkų namelyje.
Danijos žiniasklaidoje aiškinama, kad policiją į konfliktą tarp „DS Byggeri“ ir Pastolių klubo nesikišo dėl taip vadinamojo daniško modelio.
Šalyje įprasta, kad darbo santykių konfliktai, pavyzdžiui, tarp profesinių sąjungų ir darbdavių būtų sprendžiama be trečiųjų šalių įsikišimo. Šios srities reguliavimas yra labai laisvas, pavyzdžiui, Danijoje net nėra nustatytos minimalios algos.
R. Daujotas „Delfi“ pasakojo, kad D. Aleksandravičiaus istorija Danijoje sulaukė dviprasmiškų nuomonių, išsiskyrė ir Danijos politikų pozicijos.
„Viena dalis visuomenės ir Danijos politikų stipriai palaiko mūsų poziciją, teigia, kad taip elgtis negalima su niekuo, o konfliktus galima spręsti tik civilizuotai, o ne smurtu. Danijoje buvo nusistovėjusi tradicija, kad profsąjungos gali blokuoti ir užpuldinėti jų taikomų standartų nesilaikančias įmones. Taip daroma iki šiol ir tai nepatinka daugeliui tiek Danijos, tiek užsienio verslininkų, tiek visuomenės.
Kita dalis visuomenės ir Danijos politikų palaiko profsąjungų pusę, kurie nenusiteikę įsileisti konkuruojančio verslo iš kitų valstybių ir palaiko tik nacionalinį Danijos verslą. Profsąjungos turi didelį ir stiprų balsą Danijoje, gali nulemti rinkimus, todėl jas palaiko ir dalis politikų.
Mūsų tikslas – stiprinti pirmosios dalies poziciją, sulaukti daugiau visuomenės palaikymo ir taip išspręsti ginčą savo naudai“, – sakė jis.
Nutraukė sutartį
Neoficialiai skelbiama, kad D. Aleksandravičius iš Danijos reikalauja 7 mln. kronų, t. y. beveik 1 mln. eurų.
Verslininkas šios kompensacijos reikalauja remdamasis 1992 metų dvišale Lietuvos ir Danijos investicijų apsaugos sutartimi. Po D. Aleksandravičiaus ieškinio Danija nusprendė šią sutartį nutraukti.
R. Daujotas sakė, kad Danija dabar teigia, jog sutartis nebegalioja, todėl neva lietuvis nebeturi pagrindo teikti pretenzijas.
„Tačiau lietuvio pretenzijos pateiktos prieš sutarties nutraukimą, todėl teisiniu požiūriu toks Danijos argumentas nėra pagrįstas. Tuo pačiu pagrindu Danija indikuoja, kad geranoriškai nevykdys priimto arbitražo teismo sprendimo. Todėl Danijai atsisakant geranoriškai vykdyti arbitražo sprendimą, jis bus vykdomas priverstinai, ten, kur Danijos valstybė turi turto, pavyzdžiui, Jungtinėse Amerikos Valstijose, Grenlandijoje ir kitose pasaulio šalyse.
Dvišaliams santykiams tai turės reikšmės, nes nutraukta investicijų sutartis nebesaugos tiek Lietuvos investuotojų Danijoje, tiek Danijos investuotojų Lietuvoje. Vietoje neutralaus ir nešališko tarptautinio arbitražo, ginčus reikės spręsti vietos teismuose, pagal vietos standartus, o ne pagal tarptautinius standartus. Žinoma, vietos teismai ne visada gali būti palankūs užsienio investuotojams ginčuose prieš valstybę“, – komentavo advokatas.
