Apie lietuvių verslumą ir užsidegimą kurti verslus gegužės pabaigoje vykusioje nuotolinėje „Login 2021“ konferencijoje pasakojo SEB banko valdybos narė, Baltijos šalių mažmeninės prekybos tarnybos vadovė Sonata Gutauskaitė–Bubnelienė.
Konferencijos metu pranešėja pasidalijo šiais metais banko sukurtu antreprenerystės barometru.
„Apie būtinybę Lietuvoje skatinti verslumą mes kalbame dažniau ir dažniau, ir ypač dabar, pandemijos metu, kai visiems prireikė daug lankstumo, prisitaikymo prie naujo darbo organizavimo, prie gyvenimo būdo keitimo. Jei galvosime plačiąja prasme, antreprenerio sąvoka labai plati. Tai nėra tik visiems suprantamas verslininkas. Tai gali būti kūrybingas žmogus, kuris kiekvienoje galimybėje mato tvarius sprendimus, kuris gali sukurti kažką ne tik sau, bet ir visuomenėje“, – pranešimą pradėjo banko atstovė.
Verslą kurti norinčiojo paveikslas
Banko atliktoje apklausoje buvo apklausta tūkstantis Lietuvos gyventojų norint išsiaiškinti, kiek lietuviai pasiryžę kuri verslus ar imtis papildomos veiklos pajamoms uždirbti ir išlaisvinti savo verslumo potencialą.
Tyrimo duomenys rodo, kad 6 proc. gyventojų teigia jau turintys savo verslą, 13 proc. – užsiima papildoma veikla prie nuolatinio darbo. 19 proc. prisipažino dažnai galvojantys, kad galėtų ir galvoja imtis papildomos veiklos. Daugiau nei trečdalis (35 proc.) minėjo, kad apie savo verslą ar papildomą veiklą galvoja kartais.
„Žvelgdami į skaičius matome, kad turime gana neblogą situaciją, nes daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų sako, kad svarsto ir galbūt ryžtųsi kurti verslą. Jei pridėtume dar tuos, kurie jau turi verslą ir papildomas pajamas, skaičius visai gražus“, – reziumavo konferencijos dalyvė.
Kartu pabandyta ir nupiešti paveikslą – koks gi tas tipinis savo verslą kurti norinčio gyventojo paveikslas. Pagal apklausą toks žmogus dažniausiai yra didmiesčio gyventojas, turintis aukštąjį išsilavinimą, dirbantis biure, jaunesnio amžiaus.
Apklausoje dalyvavę respondentai taip pat įvardijo, kas jiems sukelia daugiausiai barjerų imti ir daryti verslą. Tarp populiariausių priežasčių – geros idėjos neturėjimas (42 proc.), nerimas dėl investicijų (39 proc.) ir baimė, kad nepasiseks (34 proc.).
Čia, pasak pranešėjos, galima paminėti ir skirtumus tarp moterų ir vyrų. Kaip rodo apklausa, moterys verslo kūrimo klausimu yra atsargesnės. Pirma, 45 proc. moterų nurodo, kad nėra tikros, ar turi tam tinkamą idėja, tuo metu tokių vyrų yra 38 proc.
Be to, baimė suklysti stabdo 37 proc. moterų pradėti verslą, tuo metu tokių vyrų 30 proc.
Investicijų trūkumą kaip priežastį, neleidžiančią pradėti savo verslo, nurodo 42 proc. vyrų ir 37 proc. moterų.
„Dėl to paskutiniu metu ir daug kalbama apie gerą lyčių balansą: jei moterys kartu su vyrais susijungtų, tai galbūt dirbant kartu ir pinigų atsirastų ir verslo idėjos susigeneruotų“, – svarstė S. Gutauskaitė–Bubnelienė.
Pranešėja pridėjo, kad banko atlikti tyrimai rodo, kad 22 proc. įmonių yra įkurtos tik moterų. Išanalizavus ir akcininkus, rezultatas geresnis – naudos gavėjos moterys sudaro 28 proc.
„Visgi skaičiai pakanakmai maži. Vienos tarptautinės konsultacinės įmonės vertinimais, pasaulio ekonomika patiria gana didelius nuostolius dėl to ir jei vyrai ir moterys įsitrauktų į verslą kartu, balansas būtų geresnis, o pasaulio BVP galėtų augti dvigubai greičiau“, – kalbėjo ji.
Baigdama pristatyti tyrimo rezultatus SEB banko atstovė pažvelgė ir į tai, kodėl žmonės kuria savo verslą. Čia apklausa rodo, kad didžiausia dalis tai daro (60 proc.), nes norėjo pagerinti savo gyvenimo sąlygas, padidinti pajamas, 30 proc. – turėjo pomėgį, kurį pavertė darbu, 28 proc. – norėjo pats sau sukurti darbo vietą, 24 proc. – norėjo dirbti laisvu grafiku, 19 proc. – norėjo būti pats sau vadovas, 5 proc. – prarado samdomą darbą.
Klaidų nebūna
Po pranešimo prie diskusijos apie lietuvių verslumą prisijungė ir kosmetikos „Manilla“ įkūrėja Rūta Merkytė. Verslininkė teigė, kad apklausos duomenys jai atspindi tokią pačią situaciją, kokią ji mato bendraujant su verslus kurti norinčiais žmonėmis.
„Gaunu daug žmonių užklausų su prašymais pakonsultuoti, patarti, ką manau apie jų verslo idėjas, kaip aš pradėjau verslą, kiek reikia investicijų. Jaučiu panašiai, kad daugelį stabdo baimė suklysti“, – kalbėjo ji.
R. Merkytė teigė, kad pati yra verslininkė praktikė, o ne teoretikė ir sutinka, kad visgi riziką kuriant verslą sunku paskaičiuoti: „Bet šis požiūris man padeda penkerius metus eiti sėkmingo verslo keliu. Negali suplanuoti visų būsimų scenarijų, gali tiesiog imti ir daryti. Tokio dalyko kaip klaida nėra, yra tik vienoks ar kitoks rezultatas. Noriu įkvėpti žmones svarbiausia bandyti, o rezultatą galima visada koreguoti“.
Prie diskusijos prisijungęs verslo angelas, investuotojas Vladas Lašas pasidalijo savo įžvalgomis, kad prie verslumo skatinimo gali labai prisidėti viešai skambantys sėkmingų verslų gimimo pavyzdžiai.
„Nė viena jų nėra stebuklinga, niekas neturėjome ant lėkštutės idėjos, nepavyko iš pradžių padaryti visko, kaip norėjome“, – pridėjo jis.
V. Lašas pasidžiaugė, kad tyrimo metu buvo atkreiptas dėmesys ir į vyrų ir moterų versle disbalansą, tačiau jis čia mato Lietuvoje ir labai gražų procesą: pats šiuo metu yra investavęs bent į tris startuolius, kurie įkurti tik moterų.
Apie vyrų ir moterų padėtį darbo aplinkoje pasisakė ir R. Merkytė.
„Iš penkerių metų patirties galiu pasakyti, kad moterys bijo eiti aukščiau, nes galvoja, kad praras galimybę praleisti daugiau laiko šeimoje. Laikai keičiasi ir tokius dalykus jau galima suderinti“, – įsitikinusi ji.
Visus LOGIN 2021 konferencijos pranešimų video galite peržiūrėti Delfi Plius (Delfi Plius - Naujienos).
