Be to, per dažnas prausimasis gali pakenkti odos mikrobiomui – gerųjų organizmų kolonijoms, kaip antai, bakterijoms ir grybeliams, kurie saugo nuo kenksmingų, užkrečiamų mikrobų.
Daugumai žmonių turėtų pakakti praustis po dušu kas antrą ar netgi kas trečią dieną. Asmeninei higienai palaikyti pakanka kasdien nusiprausti pažastis ir intymias kūno vietas, o apatinius drabužius rekomenduojama keisti kiekvieną dieną.
Tiesa, veidą svarbu prausti kas vakarą, kad pašalintumėte nešvarumus, makiažą ar apsauginį saulės kremą ir kad neužsikimštų poros. Be abejo, svarbu dažnai plauti rankas, ypač jei sergate ar bendraujate su ligoniais, po apsilankymo tualete – kad apsisaugotumėte nuo galimo infekcijos plitimo.
Kam reikėtų kasdien praustis po dušu?
Žmonės, kurie dirba su pavojingais chemikalas, korozinėmis ar radioaktyviosiomis medžiagomis, turi nedelsdami nusimaudyti po kiekvienos pamainos. Nusiprausti po dušu taip pat primygtinai rekomenduojama fermų darbininkams, sodininkams, statybininkams ir visiems, kurie darbo metu susitepa arba turi kontaktą su žiedadulkėmis ar kitokiais alergenais.
Ta pati rekomendacija taikoma tiems, kas užsiima aktyvia fizine veikla ir stipriai suprakaituoja, kaip antai, sportininkams, treneriams, sporto instruktoriams.
Paminėtina, kad prausimasis po dušu, vonioje priklauso ir nuo metų laiko. Jeigu gyvenate tokioje klimato zonoje, kur vasaros karštos, o žiemos šaltos, vasarą reikėtų kasdien nusimaudyti po dušu, o žiemą ir rudenį nebūtina kasdien to daryti.
Galimi pavojai, jei per retai prausiatės
Per ilgai nesiprausiant po dušu, kūnas ima skleisti nemalonius kvapus, ant odos kaupiasi negyvos odos ląstelės, prakaitas ir riebalai, kemša poras. Dėl to galimi aknės protrūkiai.
Ilgai vilkint prakaituotus sporto drabužius, didėja bakterinių ir grybelinių infekcijų rizika.
Nesiprausiant mėnesiais, gresia dermatitis neglecta (DN) – kai ant odos atsiranda rudų dėmių nuo negyvų ląstelių, nešvarumų ir prakaito. Ši būklė dar vadinama dermatoze nuo nešvarumų, ji atsiranda žmonėms, kurie neturi galimybių nusiprausti dėl ligos ar fizinio neįgalumo.
DN pasitaiko ir žmonės po operacijų, aplink pjūvio vietą, nes dažnai baiminamasi ją prausti arba ta vieta yra skausminga. Kad ir kokia būtų priežastis, DN lengvai išnyksta, ėmus reguliariai praustis.
Patarimai, kaip praustis po dušu, siekiant maksimaliai gero poveikio
Nesvarbu, kokiu dažnumu maudotės po dušu, įsidėmėkite kelis patarimus, kaip nepakenkti odai:
- Prauskitės po šiltu vandeniu, nes labai karštas vanduo nuplauna nuo odos apsauginį riebalinį sluoksnį.
- Nesiprauskite per ilgai – pakanka 10 min. po dušu.
- Prauskitės priemonėmis, kurios nedžiovina odos. Muilą ir dušo želė rinkitės tokius, ant kurių pakuotės nurodyta, kad jie drėkinamieji.
- Muilu prauskite tik tam tikras kūno vietas. Muiluokite tas vietas, kurios gali skleisti kvapus – pažastis, tarpvietę, sėdmenis, pėdas ir tarpupirščius.
- Jei naudojate kūno šveitiklį, trinkite juo švelniai, ne per stipriai. Tas pats pasakytina apie nusišluostymą rankšluosčiu – švelniai nugerkite vandenį, netrinkite odos stipriai.
- Po dušo pasitepkite drėkinamuoju kremu. Jeigu oda sausa, jautri, būtinai pasitepkite drėkinamuoju kremu, losjonu ar aliejumi, kol oda dar šiek tiek drėgna. Plaušines, kempines išplaukite ir išdžiovinkite. Drėgnos kempinės ir šiūruoklės – puiki vieta dauginti bakterijoms, pelėsiams. Po prausimosi išdžiovinkite kempinę ar šiūruoklę, kas mėnesį išskalbkite indaplovėje.
