Tai yra medgręžis - vienas didžiausių ir vikšrų, ir drugių Lietuvoje. Vikšras gali būti netgi 10 cm ilgio.
Mūsų šalyje gyvena keturios jų rūšys, bet tokios išvaizdos kaip nuotraukoje, yra tik dviejų rūšių vikšrai - gluosninis ir tuopinis. Dažniausiai žmonės sutinka būtent gluosninį medgręžį.
Paprastai žmonės susiduria su vikšrais, nes jie yra ryškūs ir dideli, o paties drugio ne specialistui turbūt nelabai dažnai pavyksta pamatyti.
Įdomu tai, kad pagal evoliuciją tas drugys yra primityvus drugys, išsiritęs iš vikšro jis nesimaitina ir gyvena iš sukauptų riebalų, vėliau išsenka ir žūna. Žinoma, jis spėja padėti kiaušinėlius ant lapuočių, dažniausiai, tuopų, beržų, drebulių, gluosnių, net ant vaismedžių.
Jų vikšrai gyvena medienoje 2-3 metus, kol užauga iki drugelio stadijos. Jie medienoje padaro didelius takus ir taip silpnina medį. Kartais mediena būna tiek išvagota jų takais (urveliais), kad pažeistą medį vėjas lengvai nulaužia. Iš dalies jie turi neigiamą poveikį medžiams, bet tų vikšrų nėra tiek daug kaip, pavyzdžiui, žievėgraužio tipografo, kuris naikina egles, todėl labai didelės žalos kaip ir nepadaro.
Tiesiog vienas kitas medis nukrenta, nudžiūva, bet ta pati mediena, nukritusi ant žemės, irstanti, yra labai svarbi kitoms vabzdžių rūšims.
Šis gluosninis medgręžis anksčiau dar turėjo kitą pavadinimą – jį vadindavo kvapiuoju medgręžiu, nes jis išskiria į actą panašų kvapą. Vikšrai yra didžiuliai, nupjovus medį medienoje matosi mažojo piršto storio skylės – jų padaryti takai. Jie grauždami medieną susidariusias drožles išstumia į paviršių ir jeigu tame medyje gyvena keliolika tokių vikšrų, praeidamas pro šalį žmonės gali užuosti acto kvapą.
Pasiekę paskutinę vystymosi stadiją jie iš medžio iššliaužia. Tada juos žmonės ir pamato.
Jeigu ir jūs pamatėte nepažįstamą paukštį, roplį, augalą ar grybą, siųskite nuotraukas redakcijai el. paštu grynas@grynas.lt ir gaukite atsakymą tiesiai iš gamtininko.
