– Sandrija, kokie produktai labiausiai kenkia mūsų odai? Kuriuos iš jų galima vartoti saikingai, o kurių būtina atsisakyti?
– Moksliniai tyrimai dar kartą įrodė ir pagrindė faktą, kad mityba yra labai svarbi mūsų sveikatai ir grožiui. Tai, ką mes valgome, tiesiogiai veikia ir mūsų odą. Todėl labai rekomenduoju atkreipti dėmesį į savo lėkštės turinį, nes moters grožis (ir ne tik moters) prasideda nuo sveiko žarnyno. Odai kenkia cukrus, rafinuoti angliavandeniai (stipriai apdirbti grūdai, produktai iš baltųjų miltų, baltų ryžių), hidrinti riebalai, greitasis maistas, karvės pieno produktų perteklius, alkoholis, apdoroti mėsos produktai (dešros, dešrelės), konservantai, dažikliai. Šių ingredientų reikėtų kiek įmanoma labiau vengti, nes jie skatina aknės pasireiškimą, įvairias alergijas, sausina odą, o dėl to ji greičiau sensta.
– Kokią žalą mūsų odai daro cukrus ir druska?
– Bet kokios formos cukraus vartojimas lemia dvi pagrindines spuogų atsiradimo priežastis: hormoninę ir uždegiminę. Valgant rafinuotus ir perdirbtus angliavandenius, cukraus kiekis kraujyje didėja greičiau, o kasa į tai reaguoja išskirdama insuliną. Insulino perteklius pradeda žaloti jungiamąjį audinį, ardyti struktūrinį baltymą – kolageną ir taip greitinami senėjimo procesai. Valgant per daug rafinuotų angliavandenių, audiniuose vyksta glikacijos procesai. Glikavimas paveikia odos elastingumą ir stangrumą užtikrinančius baltymus – kolageną ir elastiną. Kai šie du baltymai jungiasi su gliukoze (arba cukrumi, kurio perteklių mes gauname valgydami rafinuotus angliavandenius), jie tampa silpnesni ir praranda savo tvirtumą. Glikacijos proceso produktai ilgai lieka audinyje ir sąlygoja audinių elastingumo sumažėjimą, tvirtumo praradimą – oda tampa sausesnė ir ne tokia elastinga, ji suglemba, todėl atsiranda raukšlių. Dėl to senėjimo procesų padariniai tampa labiau matomi. Dažnai valgydami tokius produktus ne tik skatiname insulino koncentracijos didėjimą, bet taip pat laisvųjų radikalų kaupimąsį. Oksidacinis stresas, kylantis dėl laisvųjų radikalų kaupimosi, taip pat lemia glikacijos procesus ir jų galutinių produktų kaupimąsi audiniuose. Dėl to senėjimo procesai vyksta daug sparčiau.
Druską sudaro apie 40 % natrio ir 60 % chlorido. Paprastai druska naudojama norint pridėti skonį ir suteikti aromatą maisto produktams arba ilgiau juos išsaugoti. Natris yra mineralas, būtinas optimaliai raumenų ir nervų veiklai. Kartu su chloridu jis taip pat padeda organizmui palaikyti tinkamą vandens ir mineralų pusiausvyrą, tačiau per didelis druskos vartojimas gali sukelti trumpalaikes ir ilgalaikes neigiamas pasekmes. Per daug druskos gali sąlygoti skysčių kaupimąsį organizme ir patinimą, troškulį, sutrikdyti miegą, sumažinti šlapinimąsi. Toksinai pradeda kauptis organizme, ir oda, kaip vienas iš šalinimo organų, paveikiama jais, dėl to atsiranda odos veiklos sutrikimai.
– Ar tiesa, kad valgant greitą maistą, kuriame yra hidrintų riebalų, anksčiau prasideda senėjimo procesai ir atsiranda raukšlių?
– Hidrinti riebalai yra tylusis žudikas, kuris keičia kraujo lipidų profilį, mažina kraujagyslių elastingumą, didina uždegiminius procesus. Oda taip pat kenčia dėl tokių pokyčių organizme, greičiau praranda elastingumą, tvirtumą, sausėja ir greičiau sensta.
– Kaip mūsų odą veikia kava ir kofeinas?
– Labai svarbu pasakyti tai, kad kavoje esantys antioksidantai padeda mūsų odai, tačiau per didelis kiekis kavos, įvairūs jos priedai gali ir pabloginti situaciją – pakenkti odai. Du didžiausi odos priešai kavoje – jos priedai: karvės pienas ir cukrus. Taip mėgstamos Latte machiato arba Cappuccino kavos, jų dažnas vartojimas tik didina uždegimus organizme, kurie pasirodo ant odos aknės (jaunatvinių spuogų), alergijų, bėrimų forma. Be to, cukrus ir įvairūs sirupai kavoje taip pat kenkia mūsų odai. Perteklinis cukraus kiekis kraujyje gali sukelti glikaciją. Kavos pupelės pasižymi antioksidacinėmis savybėmis, kurios gali sumažinti laisvųjų radikalų gamybą (laisvųjų radikalų perteklius sąlygoja uždegiminius procesus) ir taip sulėtinti senėjimo procesus. Antioksidantai kavos pupelėse padeda sumažinti ultravioletinių spindulių daromą žalą odai. Todėl kofeinas vis dažniau randamas kosmetikos ir makiažo priemonėse dėl savo gebėjimo prasiskverbti pro stiprų odos barjerą ir didelio savo biologinio aktyvumo.
– Tiesa ar mitas, kad norint turėti gražią odą būtina atsisakyti alkoholinių gėrimų?
– Alkoholis nėra naudingas odai – jis gali paveikti deguonies ir kitų maistinių medžiagų judėjimą per odą. Alkoholis gali sumažinti apsauginių ląstelių skaičių organizme ir netgi jas sunaikinti. Tai gali padaryti organizmą jautresnį infekcijoms. Alkoholis daro stiprų poveikį ir hormoninei sistemai. Padidėjęs hormonų kiekis (pvz.: kortizolio) gali stimuliuoti odos riebalines liaukas. Padidėjusi riebalų gamyba gali užkimšti odos poras ir sukelti ar suaktyvinti spuoguotumą. Jūsų organizmas apdoroja alkoholį kaip cukrų, kuris taip pat gali prisidėti prie uždegiminių procesų suaktyvėjimo. Jei vartojate saldžius alkoholinius gėrimus, kurių sudėtyje yra saldžių sulčių ir sirupų, uždegimo rizika, iš esmės, padvigubėja. Alkoholis yra diuretikas, kuris padidina šlapimo gamybą ir tokiu būdu prarandamas vandens bei druskos kiekis. Ilgainiui tai atsiliepia organams bei organizmo sistemų darbui. Ne išimtis ir oda, kuri, esant vandens trūkumui, sausėja ir greičiau sensta, taip pat padidėja alergijų, aknės ir kitų odos ligų pasireiškimo rizika.
