Interviu su prancūzų virusologu L. Montagnier, kuriame jis tikina, kad skelbti visuotines vakcinacijos kampanijas buvo didžiulė klaida, netruko pasidalinti skiepų priešininkai ir melagienų skleidėjai. To paties vaizdo įrašo ištrauką paskelbė portalas laisvaslaikrastis.lt, L. Montagnier teiginius pakartojo ir visą pandemijos laikotarpį skaitytojus klaidinantis tinklalapis sapereaude.lt

Interviu L. Montagnier savo teoriją, kurioje tvirtina, esą COVID-19 vakcinos lems naujų viruso variantų atsiradimą, remia reiškiniu, vadinamu nuo antikūnų priklausomu infekcijos ,,sustiprinimu“ (angl. andibody dependent enhancement, ADE). Nors portale laisvaslaikrastis.lt teigiama, esą visi epidemiologai apie šį reiškinį žino, bet sutartinai tyli, iš tiesų viskas yra kiek kitaip.

Niekas neslepia informacijos apie nuo antikūnų priklausomą infekcijos ,,sustiprinimą“, tačiau pavojaus varpais taip pat neskambina, nes iki šiol nei vakcinos tyrimų metu, nei prasidėjus skiepijimui visame pasaulyje nebuvo užfiksuota ADE apraiškų, susijusių būtent su COVID-19 vakcina. Be to, vakcinos sukurtos taip, kad šio reiškinio rizika būtų kiek įmanoma sumažinta.

„Medpage Today“ šių metų kovo mėnesį paviešintame straipsnyje aptariama, kodėl reiškinys, vadinamas ADE iki šiol netapo vakcinaciją nuo COVID-19 lydinčia problema. Straipsnyje aptariamas ne tik naujų viruso variantų atsiradimas, bet ir kitas šio reiškinio sukeliamas efektas – kai specifinių antikūnų žmogaus organizme titras nepakankamas, kad nugalėtų virusą, virusas vis viena gali patekti į paskiepyto žmogaus organizmą ir jame daugintis, apimdamas makrofagus, ląsteles, dalyvaujančias imuninės sistemos veikloje. Taip nutikus gali kilti itin audringų imuninės sistemos reakcijų, virusas sukeltų kur kas rimtesnius negalavimus. Tačiau čia svarbu pabrėžti, kad nei vienas, nei kitas ADE efektas praktikoje, kalbant apie SARS-Cov-2 virusą, nepasireiškė.

Pirmiausia, jau ankstyvosiose vakcinos nuo COVID-19 vystymo stadijose buvo pasirinktas mažiausiai rizikos keliantis SARS-Cov-2 baltymas vadinamas dyglio baltymu. Nors anksčiau buvo manyta vakciną kurti panaudojant viruso nukleoproteiną, šios minties atsisakyta vien dėl to, kad šis baltymas galėjo sukelti nuo antikūnų priklausomą infekcijos ,,sustiprinimą“. ADE apraiškų buvo ieškota ir tyrimuose su gyvūnais, tačiau jos neaptiktos.

Iš tiesų jau vėliau, atliekant klinikinius vakcinų bandymus su žmonėmis, pastebėta, kad vyksta priešinga ADE reakcija – pasiskiepijus liga ne stiprėja, o, atvirkščiai, mažėja kritinių COVID-19 ligos atvejų ir hospitalizacijų skaičius.

Kalbant apie viruso mutacijas, kurias galėtų paskatinti COVID-19 vakcinos tai taip pat yra tik teorinė galimybė, nes praktikoje tokių anomalijų nepavyko užfiksuoti. Žurnalistų kalbintas Mokslų daktaras, docentas patologijos ir molekulinės medicinos srityje McMaster universitete Toronte Brianas Lichty teigė, kad „visi įrodymai iki šiol rodo, kad ADE nėra problema kalbant apie dabartines vakcinas ar viruso variantus“.

Tą patį įrodo ir kol kas turimos žinios apie jau egzistuojančias viruso mutacijas. Kalbant apie Didžiosios Britanijos viruso mutaciją, turimos vakcinos pasirodė esančios tik šiek tiek mažiau efektyvios, taigi, vis viena buvo pajėgios kovoti su virusu. Pietų Afrikos viruso variantas pademonstravo didesnį atsparumą vakcinoms ir šioje šalyje buvo nuspręsta atsisakyti skiepijimo „AstraZeneca“ ir Oksfordo universiteto kurta vakcina, tačiau „Pfizer / BioNTech“ vakcina, kaip vėliau parodė iš Izraelio gauti duomenys, vis viena suteikė dalinę apsaugą nuo mutavusio viruso.

Nors viruso mutacijos gali lemti daug su vakcinacija susijusių iššūkių, kol kas nėra jokių duomenų apie tai, kad, pavyzdžiui, Pietų Afrikoje, kur ir taip dominuoja mutavęs virusas, prasidėjus vakcinacijai būtų ėmę rastis dar daugiau mutacijų ir žmonės sirgtų sunkesne ligos forma. Taigi, kol kad teiginiai apie galimą ADE reakciją yra tik teoriniai. Praktiniai duomenys rodo, kad vakcinos nuo COVID-19 nedaro įtakos naujų viruso variantų atsiradimui ir nelemia sunkesnių ligos formų.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (20)