Viešiesiems pirkimams kasmet išleidžiama ne vienas milijardas eurų. 2020 m. Lietuvos viešasis sektorius nupirko prekių, paslaugų ir darbų už 5,6 milijardo eurų ir tai sudarė 11, 4 proc. šalies bendrojo vidaus produkto. Akivaizdu, kad viešųjų pirkimų vykdymas gali būti patikėtas tik aukštos kvalifikacijos ir kompetencijos specialistams, kurių ekspertiškumas apima viešųjų pirkimų teisinio reguliavimo išmanymą ir jo taikymo įgūdžius. Pasak MRU profesorės dr. Agnės Tvaronavičienės, būtent šie specialistai užtikrina, kad valstybės perkamoji galia būtų realizuota saugant viešąjį interesą ir atitiktų viešųjų pirkimų tikslus, kurie įtvirtinti tiek tiesiogiai Viešųjų pirkimų įstatyme, tiek ir netiesiogiai – per šiame įstatyme deklaruotų principų realizaciją viešųjų pirkimų procese. Tačiau, pasak profesorės, situacija Lietuvoje verčia sunerimti, nes iki šiol nėra sukurta viešųjų pirkimų specialistų rengimo sistema. Ar valstybė gali sau leisti, kad viešuosius pirkimus vykdytų specialiųjų žinių neturintys darbuotojai? Ar tinkamai vykdyti viešuosius pirkimus užtenka tik susipažinti su Viešųjų pirkimų įstatymu ar organizacijos vidinėmis pirkimų taisyklėmis?
Viešųjų pirkimų specialistų kompetencijai ypatingas dėmesys skiriamas ir tarptautinėje erdvėje. Europos Komisijos nuomone, siekiant užtikrinti, kad viešųjų pirkimų vykdytojai turėtų jų darbui atlikti reikalingų įgūdžių, žinių ir profesinį sąžiningumą, o piliečiams būtų efektyviai, veiksmingai ir strategiškai užtikrinamas didžiausias ekonominis naudingumas, labai svarbi yra būtent viešųjų pirkimų darbuotojų specializacija.
Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) duomenimis, Lietuvoje 10% valstybės pareigūnų, atsakingų už viešuosius pirkimus, dirba tik šioje srityje. Daugiau nei 70% atvejų viešieji pirkimai nėra pagrindinė specialistų veikla. Lietuvoje taip pat nėra taikoma jokia viešųjų pirkimų specialistų sertifikavimo sistema. EBPO rekomendacijose Lietuvos Respublikai akcentuojamas poreikis kelti viešųjų pirkimų specialistų kvalifikaciją, nurodoma, kad trūksta viešųjų pirkimų specialistų tiesiogiai besispecializuojančių tik viešųjų pirkimų srityje.
Ekspertai dar 2019 m. nustatė, kad nepaisant to, jog Lietuvos viešųjų pirkimų sistema lyginant su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis yra vystoma ir tobulėja sparčiai, jos žmogiškųjų išteklių segmento pajėgumai ir kompetencijos vis dar yra nepakankami. Taigi tarptautiniu mastu Lietuvai aktualiausios dvi problemos: pirma, nepakankama viešųjų pirkimų specialistų kompetencija, antra nepakankama viešojo sektoriaus specialistų specializacija būtent viešųjų pirkimų srityje.
Kokie iššūkiai kyla viešųjų pirkimų specialisto veikloje?
Spartus viešųjų pirkimų teisinių santykių vystymasis lemia didelį specialistų (teisininkų, vadybininkų, ekonomistų), išmanančių besikeičiantį teisinį reglamentavimą, galinčių kvalifikuotai ir efektyviai spręsti viešųjų pirkimų teisinių santykių srityje iškilusias problemas, poreikį. Ilgus metus VšĮ Centrinės projektų valdymo agentūros pažeidimų prevencijos skyriui vadovavusi „Sorainen“ Viešųjų pirkimų ir viešųjų projektų komandos vyresnioji teisininkė, MRU doktorantė Neringa Virbickaitė pastebi, kad viešųjų pirkimų specialistams keliami vis aukštesni reikalavimai, t. y. reikalaujama ne vien tik išmanyti viešųjų pirkimų teisę, ekonomiką ir valdymą, bet ir gebėti įvertinti ir numatyti korupcijos rizikas, jas minimizuoti, organizuoti žaliuosius, inovatyvius, socialiai atsakingo pobūdžio pirkimus, vesti rinkos dalyvių konsultacijas, derybas, turėti projektų valdymo, komandinio darbo ir kitų įgūdžių. Pasak ekspertės, tik turintys gilias ir sistemingas viešųjų pirkimų žinias ir įgūdžius specialistai gali sėkmingai įgyvendinti šiuolaikinės viešųjų pirkimų sistemos tikslus ir įgalinti efektyvų viešųjų finansų panaudojimą ne tik viešųjų funkcijų atlikimui reikalingų prekių, darbų ir paslaugų įsigijimui, bet ir ekonomikos augimui.
Kaip spręsti viešųjų pirkimų specialistų kompetencijos ir specializacijos problemas?
Tarptautinių ekspertų nuomonei pritariama ir nacionaliniu mastu. Valstybės kontrolės 2018 valstybinio audito ataskaitoje konstatuojama, jog Lietuvoje trūksta viešųjų pirkimų specialistų, turinčių įgūdžių ir kompetencijos tinkamai vykdyti viešuosius pirkimus, viešųjų pirkimų specialistų rengimas yra nepakankamas, jie neturi reikiamų žinių ir kompetencijos tinkamai vykdyti viešuosius pirkimus, didėja viešųjų pirkimų klaidų tikimybė, o dėl to nukenčia valstybės finansai ir viešųjų pirkimų įvaizdis. Atitinkamai ataskaitos rekomendacijose akcentuojama, kad būtina sukurti ilgalaikį viešųjų pirkimų specializacijos planą, kuris nustatytų ir apibrėžtų, kokius pagrindinius įgūdžius ir kompetenciją turi būti įgijęs viešųjų pirkimų specialistas; mokymų programas; karjeros ir motyvavimo sistemas planą, kuris užtikrintų tinkamą viešųjų pirkimų specialistų rengimo, kvalifikacijos kėlimo ir palaikymo sistemą.
Viešųjų pirkimu tarnyba, kuriai patikėta viešųjų pirkimų specialistų įgūdžių stiprinimo funkcija, 2020 m. kaip ir kiekvienais metais veiklos ataskaitoje akcentuoja viešųjų pirkimų dalyvių kompetencijos kėlimo klausimą. Nepaisant Viešųjų pirkimų tarnybos organizuojamų mokymų, akivaizdu, kad būtinas nuolatinis ir sistemingas viešųjų pirkimų dalyvių kvalifikacijos kėlimas. Pasak Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus Dariaus Vedricko, dėl to Viešųjų pirkimų tarnyba 2021 m. numato patvirtinti viešųjų pirkimų specialistų mokymo programą, apimančią tokius mokymosi dalykus kaip teisė, rinkos analitika, derybų įgūdžiai ir kt., o šioms kompetencijoms įgyti rinkoje būtina kurti kokybiškų mokymo paslaugų pasiūlą.
Ar parengti viešųjų pirkimų specialistus gali universitetai?
EBPO ekspertai būtent universitetų vykdomas studijų programas viešųjų pirkimų srityje mato kaip vieną iš svarbiausių priemonių užtikrinant aukštą viešųjų pirkimų specialistų kvalifikaciją. „Rekomendacijose Lietuvai nurodoma, kad greta viešųjų pirkimų sertifikavimo rekomenduojama sukurti universitetinę studijų programą. Ekspertų nuomone, tai ne tik skatins jaunąją kartą domėtis darbo viešųjų pirkimų srityje perspektyvomis, bet ir ženkliai prisidės kuriant profesionalumo standartus viešųjų pirkimų specialistų bendruomenėje“, - pastebi MRU profesorė Agnė Tvaronavičienė.
Lietuvos Respublikos Ekonomikos ir inovacijų ministerija, atsižvelgdama į EBPO rekomendacijas Lietuvai, 2020 metų rudenį surengė diskusiją, kurioje buvo išsakytas viešųjų pirkimų specialistų rengimo poreikis ir bendradarbiauti buvo kviečiamos viešųjų pirkimų valdymo institucijos ir aukštųjų mokyklų atstovai. Tokios socialinės partnerystės vaisius – naujoji MRU Viešųjų pirkimų teisės LL.M magistro programa. „Ši programa sukurta siekiant patenkinti viešuosius pirkimus organizuojančių ir dalyvaujančių juose organizacijų aukštos kvalifikacijos specialistų, kurie būtini siekiant kurti valstybėje skaidrią ir prie darniojo visuomenės vystymosi ženkliai prisidedančią viešųjų pirkimų sistemą, poreikius“, sako šios programos vadovas MRU prof. dr. Andrejus Novikovas. Pasak jo, visų pirma egzistuoja akivaizdus valstybės poreikis užtikrinti, kad viešuosius pirkimus organizuotų, administruotų ir kontroliuotų aukštos kvalifikacijos viešųjų pirkimų specialistai. Antra, kaip pažymi profesorius, viešųjų pirkimų specialistai jaučia poreikį įgyti ir tobulinti kompleksines teisės, ekonomikos bei vadybos žinias ir įgūdžius, gebėjimą greitai prisitaikyti prie ypač sudėtingos ir nuolat kintančios viešųjų pirkimų aplinkos. Galiausiai eksperto nuomone, viešuosius pirkimus kontroliuojančioms, organizuojančioms ir juose dalyvaujančioms organizacijoms nuolat trūksta darbuotojų, turinčių gilių ir sistemingų teisinių žinių ir įgūdžių viešųjų pirkimų srityje.
Pasak VšĮ CPO LT direktoriaus Dariaus Marmos, MRU Viešųjų pirkimų teisės LLM studijų programą VšĮ CPO LT vertina kaip labai svarbų žingsnį viešųjų pirkimų kompetencijų ruošime, kurių trūkumas ypatingai jaučiamas. „Ši studijų programa gili ir įvairialypė, kurios dėstymo metu supažindinama ne tik su formaliuoju viešųjų pirkimų reglamentavimu bei viešojo pirkimo vykdymo taisyklėmis, bet ir pristatoma užsienio valstybių praktika, formuojamas analitinis mąstymas, kompleksinis požiūris į viešuosius pirkimus, jų svarbą ir vaidmenį prisidedant prie pažangios valstybės ateities kūrimo“, - teigia D. Marma.
Viešųjų pirkimų tarnybos direktorius Darius Vedrickas džiaugiasi šios socialinės partnerystės rezultatais: „Esu įsitikinęs, kad MRU viešųjų pirkimų teisės programa suteiks teisės, analitikos, derybų ir kitų kompetencijų, kurias baigę šias studijas galės sėkmingai pritaikyti praktikoje.“, - pabrėžia D. Vedrickas.
LL.M suteikia galimybę ir kitų profesijų atstovams gilinti teisines žinias
LL.M (lot. Legum Magister, liet. Teisės magistras) teisės magistro laipsnis – naujiena Lietuvos aukštajame moksle. Tai tarptautiniu mastu pripažintas profesinis teisės magistro laipsnis. Lietuvoje teisės LL.M. magistro kvalifikacinis laipsnis suteikiamas baigus vienerių metų specializuotą siauresnio profilio teisės magistro studijų programą. Studijų metu didesnis dėmesys skiriamas praktinių studentų įgūdžių tobulinimui, mažiau ugdant mokslines tiriamąsias kompetencijas. Studijos baigiamos egzaminu, nėra rašomas magistro baigiamasis darbas. LL.M studijos skirtos tiek teisės studentams, siekiantiems specializuotis konkrečioje siauroje teisės srityje, tiek jau praktikuojantiems teisininkams, norintiems savo kompetencijas papildyti konkrečiomis, jų praktikoje reikalingomis žiniomis ir įgūdžiais, tiek ir kitų profesijų atstovams, turintiems kitos nei teisės krypties universitetinį išsilavinimą, bet siekiantiems savo kompetencijas papildyti specializuotomis su jų praktikos sritimi susijusiomis teisinėmis žiniomis ir įgūdžiais.