Viskas prasidėjo2017 m. birželį. Man buvo 27 m., gyvenau Los Andžele, buvau oro akrobatė, taip pat dirbau technologijų kompanijoje, turėjau tikslą – atidaryti savo šokių studiją. Vieną dieną dešinėje pusėje ėmė skaudėti. Pamaniau, kiek palauksiu, gal koks uždegimas, palauksiu. Skausmas nesiliovė taigi nuėjau pas dantų gydytoją. Ji padarė rentgenogramą ir pasakė, kad nėra pagrindo nerimauti.
Pusę metų skausmas tik stiprėjo, virto žandikaulio ir veido skausmu. Man vis dažniau pritrūkdavo energijos, darbe tekdavo imti nedarbingumo pažymas. Sausį vėl nuėjau pas savo odontologę, ji pamanė, kad man žandikaulio smilkininio sąnario disfunkcija, atsiradusi dėl to, kad naktimis griežiu dantimis. Gydytoja sakė, kad turėsiu miegoti su kapa. Apžiūrinėdama mano rentgenogramą, pastebėjo, kad trūksta dalies kaulo. Ji nebuvo susidūrusi su tokiu atveju, todėl nusiuntė mane pas burnos chirurgą. Šis nusprendė išrauti krūminį dantį, nuo kurio ir prasidėjo skausmas. Ta puse jau nebepajėgiau kramtyti – pernelyg stipriai skaudėjo.
Gydytojai diagnozavo gerybinį auglį
2017 m. sausį burnos chirurgas nusiuntė mano dantų biopsijos tyrimą į kitą ligoninę. Laukiau dvi savaites, galiausiai pranešė, kad man desmoplastinė fibroma – labai retas, vis tik gerybinis auglys. Ėmiau ieškoti burnos chirurgo, kuris galėtų pašalinti auglį. Rastas specialistas nebuvo turėjęs tokių operacijų patirties, todėl nukreipė mane į kliniką, apskritai nė vienas medikas, į kurį kreipiausi, nepadėjo sušvelninti skausmo.
Laimė, mano mama dirbo sesele pas gydytoją, kurio brolis buvo ausų, nosies ir gerklės specialistas didelėje klinikoje; pastarasis suvedė mane su galvos ir kaklo chirurgu. Šis medikas pirmasis pasisodino mane ir paaiškino, kas vyksta. Jis pasakė, kad, norint pašalinti auglį, reikės išoperuoti keturis dantis ir dalį gomurio. Be to, likusį gyvenimą turėsiu nešioti dantų protezą su vielele priekyje.
Netikėta, baugi diagnozė
2018 m. kovą man atliko operaciją, o po penkių dienų išleido namo. Po poros savaičių galvos ir kaklo chirurgas informavo, kad biopsijos tyrimas buvo išaiškintas klaidingai, ir man ne gerybinis auglys, o seilės liaukos vėžys. Jis labai retas, gydytojas sakė, kad iki šiol nebuvo susidūręs tokiu atveju. Pasirodo, mano gydytoja paėmė per mažai audinio biopsijai, todėl nepavyko laiku atlikti teisingos diagnozės.
Buvau įpykusi. Mūsų giminėje buvo vėžio atvejų, gyvenau susitaikiusi su grėsme, tik nesitikėjau susirgti vėžiu 27 m. amžiaus. Išsigandau, tačiau pasiryžau nepasiduoti.
Gegužę užbaigiau 30 dienų trukmės radioterapiją, bet simptomai ir skausmas nesiliovė. Žandikaulį tebeskaudėjo, niekas nesuprato, kokia to priežastis. 10 balų skalėje, mano nuolatinis skausmas prilygo 8 ar 9 balams. Tuo metu dar turėjau visus priekinius dantis, galėjau šypsotis; mano buvo išoperavę tik keturis dantis dešinėje pusėje.
Daugiau skausmo, daugiau klausimų
Tą vasarą vis dar skaudėjo, paprašiau pagaminti naują protezą, be vielelės. Deja, su juo ėmė kreivėti dantys, atsirado tarpų. Gydytojai šito tikėjosi, nes man buvo išoperuota dalis kaulo, tiesa, ne tokio lygio. Nuėjau pas onkologą – jis pasakė, kad man galimai nekrozė, kaulas nyksta po radiotarapijos, todėl reikia dar vienos operacijos. Šį kartą išoperavo visus priekinius dantis ir aplink juos gendantį audinį.
Šiuo laikotarpiu mes su vyru taikiai susitarėme skirtis. Draugavome dar mokykloje, anksti susituokėme, bet dabar norėjome sukti skirtingomis kryptimis. Esu jam dėkinga už palaikymą, ne mano liga buvo mūsų skyrybų priežastis, tiesiog pasielgėme taip, kaip abiem geriausia.
Gruodį man atliko antrą operaciją. Šį kartą išoperavo priekinius dantis, likusią minkštojo gomurio dalį ir maždaug tris ketvirtadalius kietojo gomurio – burnoje žiojėjo didžiulė skylė. Laimė, sulaukiau džiugios žinios – po operacijos vienas gydytojas atėjo į palatą ir pasakė, kad biopsijos tyrimas neigiamas, vėžio nebėra.
Deja, kai atėjau apžiūrai po operacijos, biopsija parodė, kad seilių liaukos vėžys atsinaujino. Vėl laukė radioterapija. Šios rūšies vėžiui chemoterapija netiko. Ką bepridursi – situacija buvo nepavydėtina. Vis tik vėžys daugeliu būdų pakeitė mano gyvenimą. Grįžau mokytis, užbaigiau bakalauro studijas – jei ne liga, tikriausiai nebūčiau šito padariusi. Dabar mokausi magistrantūroje, ruošiuosi tapti teismo medicinos psichologe. Turiu nuostabų vaikiną, jis mane palaiko, kiekvieną dieną buvo šalia ligoninėje, nė akimirkai nepalikdavo vienos. Vėžys paskatino susikurti tokį gyvenimą, kokį dabar gyvenu.
Gyvenimas prasirgus vėžiu
Lapkritį darytų tyrimų duomenimis, tikrai esu sveika, tas džiugina. Deja, yra sunkokų šalutinių padarinių – visą gyvenimą turėsiu dėvėti burnoje protezą, neturiu minkštojo ir kietojo gomurio, man sunku kalbėti, ryti, suprastėjo klausa. Nuo radioterapijos atsirado stiprus kramtomojo raumens spazmas, todėl sunku išsižioti, kai valgau ar kalbu, išsižioju tik centimetrą.
Vaikštau į kalbėjimo terapiją, kasdien darau žandikaulio tempimo pratimus. Mano veide yra nejautrių vietų, iškrypo nosies pertvara, todėl sunkiau kvėpuoti. Dar jaučiu skausmą, tiesa, jis nepalyginamai silpnesnis, nei buvo. Dar negaliu dirbti, nes jaučiu stiprų silpnumą, nuovargį, man sunku išbūti darbingai visą dieną.
Jei pirmą biopsiją būtų atlikę teisingai, būtų galima išvengti daugelio traumų. Per visą skausmų, sirgimo vėžio laikotarpį apsilankiau pas 15 gydytojų. Mane gydė nuo sinusų infekcijos, nuo žandikaulio sąnario sutrikimo, nuo alergijos – deja, visa tai nebuvo susiję su tikrąją skausmo priežastimi.
Ši gyvenimo patirtis mane daug ko išmokė. Turėjau pakoreguoti mitybą, nes dėl spazmo ne viską galiu valgyti (pvz., kukurūzų spragėsių). Kai žiūriu į savo nuotraukas praeityje ir dabar, matau, kad dešinė veido pusė mažesnė, viršutinė lūpa kitokia, o nosis pakrypo į dešinę pusę.
Pokyčiai nėra ekstremalūs, vis tik jų yra, natūralu, kad tai paveikė mano savivertę. Man vis dar nėra lengva, sunku susitaikyti su tuo, kas įvyko. Būna sunkių dienų, kai tiesiog prastai jautiesi, bet stengiuosi sau priminti, kad esu čia, esu gyva, likau gyva, du kartus pasveikau nuo vėžio. Tikiu pozityviomis afirmacijomis, kartoju mantras, stengiuosi būti sąmoninga. Man tai – tinkamiausias būdas grįžti į realybę.
Tiems, kas yra susidūrę su klaidinga diagnoze, patariu nesiliauti ieškojus blogos savijautos priežasčių. Per kelis mėnesius apsilankiau pas keliolika gydytojų, nepasidaviau, aiškinausi, kas vyksta. Jei gydytojas neturi aiškios nuomonės, nepateikia aiškaus atsakymo, ieškokite kito. Visada atrasite tinkamą gydytoją, visada bus išteklių. Užduokite klausimus, išlikite smalsūs.
